„Sensacija! Skandalas! To dar nebuvo!“ – tokiomis ir panašiomis žiniasklaidos žinutėmis šiandien pritraukiama didžiausia auditorija. Keiksmažodžiai, apsvaigimas, asocialaus gyvenimo momentai, grubumas ir kvailumas tampa būtinais, daugiausiai dėmesio susilaukiančių pranešimų ingredientais. 

Televizijos laidų kūrėjai – ne išimtis. Kovodami dėl eterio jie neriasi iš kailio ieškodami aštrių temų, naujų veidų, sudėtingų likimų bei kritinių situacijų. Laidų reitingai ir peržiūrų skaičius yra esminiai kriterijai, kuriais vadovaujamasi. Liaudis žiūri, vadinasi, jai patinka ir jai to reikia.

Neretai tokio informacinio purvo kūrėjų tarpe negalioja nei etikos, nei moralės principai. Dramaturgas Julius Paškevičius pasakoja istoriją apie tai, kaip netikėtai pasikeitė vienos populiarios televizinės laidos vedėjos likimas, kartą jai atvykus pas naivią, kvailoką provincijos miestelio gyventoją, kuri kreipėsi į „televizininkus“ prašydama padėti susirasti svajonių jaunikį.