Šokėjų Lauryno Žakevičiaus ir Roko Šaltenio duetas konstruojamas kaip dialogas su kitu, nors iš esmės – su savimi pačiu. Tyrinėjant breiko šokio judesius ir jų tėkmę, sykiu gretinant su lietuvių liaudies šokiu, ieškoma kūniškos, apčiuopiamos formos vyro šokėjo identitetui skleistis. Tampant vienas kito veidrodiniais atspindžiais, šiandieniame normų, išankstinių nuomonių ir stereotipų pasaulyje mėginama dar kartą atsigręžti į save, tvirtumą jautrume, savęs pajautimą kitime ir kitame, dualume.
„Vienudu“ – tai hiphopo šokio tapatybės kanonų meninis tyrimas, kuris kviečia menininkus ir publiką tyrinėti breiką kaip meno formą. Spektaklis suteikia galimybę apmąstyti pasaulio be sienų sampratą, pasitelkiant kultūrinius ryšius, omeny turint meno ir kultūros formų migraciją. Vakarų maskulinistinė šokio forma breikas šičia gretinama ir susiejama su lietuvių liaudies porinio šokio judesio kodais. Menininkai klausia: kokie vyrai mes esame, ką, lipant į sceną, mums byloja šis šokis ir koks jis dalyvaujant kovose, sporto varžybose, tokiose kaip Olimpiada?
Išryškėjantys apropriacijos bei homogeniškumo diskursai liečia ir etinius įvaizdžių naudojimo klausimus. Kūrybiniai šios meno srities tyrinėjimai ir jos atsiradimo istorijos kviečia tarpusavio dialogui ir už spektaklio ribų.