IntraOpera „ĖRIUKĖLIS STIKLO RAGAIS“
(kelionė į žmogaus kūno vidų)
Ką išvysime, išgirsime ir patirsime?
Kompozitorės, tyrėjos Snieguolės Dikčiūtės rašytojo, chirurgo Gasparo Aleksos intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“ kviečia pasinerti į tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Žiūrovai taps kūrinio dalyviais, keliaujančiais per menamą žmogaus kūno vidų. Pastate, kuris virs žmogaus kūno modeliu, jie keliaus per keturis žmogaus kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikines erdves. Taip jie turės galimybę išgirsti, pamatyti ir patirti žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kongityvinę ir socialinę prizmę. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.
Prieš 50 metų chirurgui ir rašytojui G. Aleksai nedavė ramybės svajonė apie kelionę į žmogaus kūno vidų. Taip gimė futuristinis, fantastinis romanas apie homonautiką ,,Ėriukėlis stiklo ragais“ (Vaga, 2003). Žmogus, uždarytas specialioje erdvėje, gali sumažėti iki kelių angstremų dydžio padaro tapdamas homonautu (homo (lot.) – žmogus; nauta (lot.) – jūreivis) ir keliauti kito žmogaus kūno arterijų ir venų upėmis, brautis į organų ląstelių ir neuronų vidų. Pagal romano siužetą parašytame operos veiksmo librete pagrindinių herojų Fagandro ir Adomės bei jos sesers Ofelijos gyvenime įvyksta tragedija. Šiame kontekste įsižiebė konfliktas tarp klonuotos visuomenės atstovės (Rafaelės) ir senųjų žmonių atstovo (Fagandro). Rafaelė – belytis žmogus, kuris jau nebeturi dauginimosi funkcijos, o Fagandras siekia įtikinti savo žmoną Adomę, kad ji pagimdytų sūnų natūraliu būdu. Rafaelė nori Fagandrą paversti panašiu į save belyčiu mokslininku. Gelbėdama klonuotas dukteris Adomė patiria kaklo srities smegenų traumą ir tampa rople. Net tokioje išvystytoje visuomenėje smegenų funkcija nepavaldi atkūrimui. Herojai kiekvienas savaip bando pabėgti nuo realybės, pasitelkdami fantazijų pasaulį. IntraOperoje daug dėmesio skiriama šiuolaikinio ir futuristinio pasaulio žmogaus fiziologijai, psichikos funkcijoms, emocijoms. Šie motyvai persikelia ir į intraOperos siužetą.
Muzikinį intraOperos audinį kurs įvairūs instrumentai: arfa, trombonai, kanklės, homofonai, medicinos prietaisų ir įrankių skleidžiami garsai, įvairių faktūrų popieriaus šiugždesys. Į šį foną įsilies žmonių balsai ir širdies bei kraujagyslių skleidžiami garsai. Realiame laike transliuojama kardiograma taps muzikine partitūra. Muzikinį tinklelį papildys vaizdo projektoriumi ir grafoprojektoriais kuriami vaizdai.
Kaip lygiaverčiai kūrėjai scenoje susitiks žinomi menininkai, kūrėjai ir žmonės su negalia. Šiuolaikinės muzikos kūrėja S. Dikčiūtė, kurdama postmodernistinę operą siekė ne tik garso, vaizdo ir judesio meninės sintezės, bet ir įgalinti autentišką inidividualių poreikių turinčių asmenų meninę raišką. IntraOperos veiksmą pristabdys 4 realybės stotelės, kuriose skirtingų patirčių žmonės dalinsis savo istorijomis.
Projekto rengėjai: Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Stalo Teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Projektą finansuoja ir remia: Lietuvos kultūros taryba, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, Lietuvos mokslo taryba, medicinos įrangos įmonė ,,ZIVE‘‘, Senjorų Avilys
