1990-ųjų epocha apvertė mūsų pasaulį: ištrūkome iš griūvančios sovietinės imperijos lagerio, keitėsi santvarka, keitėsi gyvenimai, atgavome laisvę ir dar sykį atkūrėme savo valstybę. PRISIMINTI VERTA – kas keitėsi, kaip jautėmės, kuo tikėjome. Pilkas posovietinis skurdas nukreipė blizgančias akis į prabangius Vakarus, kurie ilgus metus buvo už geležinės uždangos. Visgi greitai paaiškėjo, kad sotų gyvenimą reikia susikurti, niekas jo neatneš… Daug netikrumo, vilčių, nekantrumo ir chaoso. Rubliai, vagnorkės, litai. Turto privatizacija ir neteisybės jausmas, nes turtą perėmė tie patys nomenklatūrininkai komunistai, kurie valdė gamyklas ir kolūkius. Tačiau buvo labai vienijantis žodis – LAISVĖ. O supratome mes laisvę pagal tos epochos aplinkybes. Laisvė buvo viskas, ko negalėjome daryti užspausti okupantų: nuo roko muzikos iki vizualaus meno, kuris, pasirodo, nebūtinai turi šlovinti komunizmą. 1990-ųjų Šiauliuose sprogo muzikos kūrėjų, dainininkų, muzikantų banga – miestas gavo neoficialų „Lietuvos Šiaurės Mančesterio“ titulą. Suklestėjo dailė ir kiti menai, nes buvo galima vaizduoti VISKĄ. Nuotraukose – vaizdai ne vien tik iš 1990 metų. Parodoje eksponuojamos fotografijos apima platesnį laiko tarpą – tris metus prieš 1990-uosius ir tris metus po jų. Tai padeda pamatyti priešistorę ir neilgą poistorę. Gal primena ne viską. Bet primena. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) veiks iki  kovo  29 d.