1492 m. lapkričio 6 dieną, kuomet Kristupas Kolumbas savo kelionės dienoraštyje užfiksavo rūkančius indėnus, prasidėjo ilga europiečių „draugystė“ su tabaku bei įvairiomis jo vartojimo priemonėmis. Nuo šio įvykio praėjus lygiai 200 metų 6 mėnesiams ir 2 dienoms, kunigas vizitatorius jėzuitas Ignacas Dirtinsas (Ignace Diertins) laiške apie Vilniaus universiteto studentų ydas rašo: „Neseniai, kaip turiu žinių, atsirado paprotys naudoti tabaką, kuris ir dabar pas kai kuriuos yra išlikęs. Jeigu vyresnieji neužkirs tam kelio, žinoma, provincijai per tuos asmenis tiek pat bjaurasties ir šlykštumo teks patirti, kiek nuo degtinės vartojimo“. Kaipgi atsitiko, kad tokią didžiulę ir sunkiai įveikiamą priklausomybę sukeliantis tabakas po 200 metų Vilniaus universitete įvardijamas kaip neseniai atsiradęs paprotys? Ar tai reiškia, kad mieste rūkymas buvo vis dar naujas reiškinys? O gal jis lėtai plito tik tarp studentų? Jei stebuklingu būdu nusikeltume į XVII amžiaus antrąją pusę ir šiuos klausimus užduotume pirmam sutiktam miestiečiui, jis tikriausiai plačiai nusišypsotų juodai geltona ir nuo rūkymo subtiliai skylėta šypsena ir pasakytų… Rokiškio krašto muziejuje (Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis) veiks iki gegužės 11 d.