Piešė Kazys Morkūnas nuo pat mažų dienų, piešė gamtą, arklius, ulonus dar būdamas pradžios mokyklos mokinys. Ne vieną tokį piešinį jis išsaugojo ir net eksponavo savo parodose. Augdamas ūkininkų šeimoje, kasdien matė arklius, net tekdavo juos ganyti, todėl visą gyvenimą jam buvo svarbus šis leitmotyvas, virtuoziškai, dinamiškai piešė, komponavo vitražuose arklių, tiksliau sakant – žirgų figūras, kas labai reta Lietuvos meniniame kontekste, nes mažai kam net iš žinomų, pripažintų dailės klasikų tai pavykdavo, o Kaziui Morkūnui tai pavykdavo puikiai, kone „užsimerkus“, iš atminties pavaizduoti tobulą šio mylimo kiekvienam lietuviui gyvulio kūną, jo veržlumą, taurumą ir net heraldiškumą. Tai puikiai atsiskleidžia menininko sukurtuose vitražuose „Saulės mūšis“ Šiauliuose (1986), „Žalgirio mūšis“ (I dalis) LRS (2010–2011), kameriniuose vitražuose, kūriniuose, vaizduojančiuose Lietuvos herbą ir kt.