Parodoje eksponuojami darbai, gimę per pastaruosius trejus metus, tačiau vienas kūrinių – „Išplaukiantys“ – sukurtas dar 1997-aisiais. Paveikslas, ilgus metus kabėjęs virš menininko lovos, parodoje pristatomas kaip įvadas, atspirties taškas V. Jusionio tapybai ar jos raidai paryškinti. Pasikartojimai ir kaita – menininkui svarbus derinys. Motyvai, konstrukcija, personažai, paveikslų formatai kartojasi, tačiau kinta spalviniai santykiai. Mėlynos dominavimą pakeičia raudona, raudoną – magenta, violetinė, geltona. Ratu juda tie patys veikėjai, gyvūnų-žmonių figūros, kol gyvastis išnyksta paveikslų abstraktume. Parodos kūrinius įkvėpė skirtingi kultūriniai, atminties ir patirties sluoksniai – nuo Homero „Odisėjos“, arabų pasakos apie Sindbadą jūreivį iki Ernesto Hemingvėjaus pozavimo su plėšrių žuvų laimikiais ar Jano Vermejerio mąslių olandiškų interjerų. Ekspozicijoje kiekvienas paveikslas yra savarankiškas, o kartu jie siūlo bendrą pajautos lauką. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veiks iki balandžio 8 d.