Parodoje  jaunosios kartos menininkė Karolina Ūla Valentaitė gilina žvilgsnį į ryšius tarp savęs, motinos ir gamtos. Šie trys elementai, tarsi suauga tarpusavyje ir sudaro  vientisą ekosistemą, kurioje neįmanoma atskirti pradžios ir pabaigos. Kaip miško grybų micelio gyslos raizgosi tarp skirtingų augalų, taip ir kūriniai kuria jungtis tarp šeimos istorijų, santykių ir giliai įsišaknijusių folklorinių bei mitologinių motyvų. Šioje parodoje aptinkamas santykis su motina įgyja biologinės sąaugos metaforą – tvirtą paveldimo ryšio su gamta simbolį. Šis asmeninis ir archajiškas ryšys tampa pagrindu tyrinėti gilesnę būtį technologijų ir vartotojiškumo persmelktame pasaulyje. Kartu keliamas klausimas: kiek žmogus išlieka instinktyvus, intuityvus, biologiškai susietas su gamta – o kiek jis yra nuo gamtos tolstantis individas? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, kūriniuose atskleidžiamas žmogaus ir gamtos santykio kompleksiškumas. Šis santykis tampa pagrindine jungtimi, padedančia ne tik suprasti save, savo aplinką ir santykius su artimais žmonėmis, bet ir atrasti naujų būdų egzistuoti su gamta technologijų pasaulyje. LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) veiks iki balandžio 27 d.