Perpiešdama viešose erdvėse padarytas fotografijas, Laima Matuzonytė fiksuoja išorinius kasdienybės pokyčius. Kasdienybę kūrėja sieja su teatrališkumu, kuomet netikėti momentai išmuša iš įprasto ritmo ir viskas aplink tampa kaip vaidinimas. Aplinkos stebėjimas, slampinėjant gatvėmis, yra vienas iš būdų atrasti vaizdą specialiai jo neieškant, tarytum jį užtinkant. Tuščias gėlių kioskelis, raudonas arkliukas, rastas turguje, arklio tempiamas vežimas, prariedantis modernia gatve. Įstrigęs vaizdas neretai įkvepia norą jį materializuoti, kartu jam suteikiant fantazijoje gimusias emocijas. Menininkės kūriniuose vyrauja konkretus, racionalus ir detalus vaizdas – juodai baltos spalvos atliepia autorę dominančią, su grafika susijusią ankstyvąją fotografiją. Teodora Jurčytė savo kūriniuose tyrinėja patirtis, kvestionuoja universalias ir nusistovėjusias tiesas. Menininkė kuria atrasdama savitą būdą įvaizdinti jai svarbius patyrimus. Šie patyrimai tampa nuolatos skambančiais fonais. Grafikos kūriniuose atsikartoja abstrahuoti atsiminimų, įvykių vaizdai, kuriems atskleisti pasitarnauja juoda spalva – dominuojanti ir simbolizuojanti atmintį. Laima Matuzonytė – grafikė, knygų menininkė. Baigė grafikos bakalaurą VDA, magistrantūrą KASK akademijoje, Gente (Belgija). Surengė solo parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo kūrybinėse rezidencijose Vietname, Islandijoje, Prancūzijoje. 10-ojoje mažosios grafikos trienalėje (2020) pelnė 3-ąją premiją.