Gamybos procese kuriami daiktai bet kokiu atveju turi utilitarią paskirtį, kuri vienokiu ar kitokiu būdu susijusi su daikto paskirtimi, jo funkcija. Tačiau daiktas nėra vien funkcijų rinkinys ir mūsų santykis su daiktais skiriasi – tas pats įrankis skirtingai suvokiamas profesionalo, naudojančio kokį nors įrankį kasdien, ir žmogaus, tik retkarčiais susiduriančio su tuo įrankiu arba tik žinančiu, kad toks įrankis egzistuoja. Žmogus pirmą kartą užėjęs į mokslininko laboratoriją tiesiog įžvelgtų krūvą keistų daiktų, galbūt keliančių vizualinį susidomėjimą, tačiau šis susidomėjimas neturi nieko bendro su mokslininko, naudojančio tą „daiktą“ kaip konkretų prietaisą moksliniams atradimams, nors tas „daiktas“ kaip laboratorinė įranga gali būti savotiškas atitikmuo buityje naudojamų ir gerai žinomų prietaisų – pvz. laboratorinė centrifuga ir skalbyklės būgnas. Dažnu atveju pramoniniu būdu pagaminti daiktai turi „reprezentacinę“ pusę pagal kurią identifikuojamas daiktas ir kitą, rečiau matomą pusę, kuri būna nusukta į grindis, sieną, lubas – šioje pusėje dažniausiai dominuoja funkcinės daikto savybės – laidai, kojelės, ventiliacinės angos. KKKC Parodų rūmuose (Didžiojoje Vandens g. 2, Klaipėdoje) vyks iki balandžio 13 d.