Parodoje „Kaulų tyrlaukiai” ieškoma atsakymų į klausimus ar įmanomas toks santykis su gamta, kuriame ištirptų naudos, galios ir pasisavinimo gijos? Ar žmogus ir gamta gali koegzistuoti kaip nedaloma sistema? Ar jau keldami šiuos klausimus patenkame į dualizmo spąstus? Ieškodama atsakymų į šitus klausimus menininkė jaučiasi tarsi rinkdama protėvių kaulus tyrlaukiuose, kur išlenda atsiminimai iš vaikystėje, mamos pasakojimai, įvairūs mitai ir folklorinė tradicija. Menininkė kviečia apmąstyti, kaip animistinė tradicija jungiasi su šiuolaikiniais diskursais – pažintimis internetinėje erdvėje, queer kultūra ir mokslinėmis žiniomis. Ryšys tarp gamtos ir individo kūriniuose tampa pagrindine gija suprasti save, savo aplinką bei santykius su artimais žmonėmis ir atrasti naujus būdus egzistuoti vartotojiškoje visuomenėje.
