Raimondo Šalaševičiaus tapybos darbai alsuoja gyvybinga, ekspresyvia liaudies kūrybos dvasia. Jo paveiksluose šėlsta spalvos ir personažai, tęsiantys primityviosios tapybos tradiciją, bet alsuojantys ir modernia ekspresija. Tautodailininkas kuria ir molinius Rūpintojėlius, kuriuose atsispindi plati emocijų paletė – nuo ironiško šypsnio iki gudraus susimąstymo. Jo kūryboje svarbią vietą užima istorinės temos, pavyzdžiui, miško broliai. 16 metų Londone praleidęs tautodailininkas grįžo į Lietuvą išsiilgęs lietuviškos gamtos, sniego, gandrų, tad šie motyvai itin dažni jo darbuose. Živilės Adomavičienės kūryboje „šoka basos raganaitės“, tačiau ne mitologinių stereotipų pavidalu, o kaip netikėti, šmaikštūs, charakteringi personažai. Jos siūtos raganos – tai hipės, nuotakos, žvejės, teisės į šluotą dar neįgijusios paaugliukės… Živilės kūriniuose susipina groteskas, mistika ir subtili ironija. Raganos čia nėra grėsmingos būtybės – labiau tai maištingos, individualios, kartais žaismingos ar melancholiškos figūros, įkūnijančios savitą moteriškumo, laisvės ir magijos viziją. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaunas) veiks iki gegužės 11 d.