Mažojoje salėje
Atlikėjos:
RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas)
JONĖ PUNYTĖ-SVIGARIENĖ (fortepijonas)
Programoje:
Loreta Narvilaitė – „Sniegas“ (ž. Henriko Radausko), „Žiemos moteris“ (ž. Leonardo Gutausko)
Konstancija Brundzaitė – „Raudos“ (ž. Janinos Degutytės):
I „Aš apieškojau visą namą“
II „Aš paklausiau upių“
Raminta Šerkšnytė – „Dvi lietuvninkų karo dainos“ (liaudies dainų aranžuotės balsui ir fortepijonui):
I baladė „Iš trijų kampų“
II rauda „Anksti rytą kėliau“
Zita Bružaitė (1966) – sonetas VII „Žiemos pasaka“ (ž. Henriko Radausko)
Dalia Raudonikytė-With – misterija „You enlightened me“ (tekstas Šv. Augustino)
Vidmantas Bartulis – „Hanami“ fortepijonui
Anatolijus Šenderovas – „Sulamitos giesmės“ (tekstas iš „Giesmių giesmės“ hebrajų kalba)
Raminta Šerkšnytė – „Saulos dainos“ (ž. Albinos Žiupsnytės):
I „Saulos lopšinė“
II „Pasaka“
III „Lopšinė“
IV „Malda“
V „Rečitatyvas“
VI „Šauksmas“
VII „Rauda“
Algirdas Martinaitis – „Oracijus!“ (ž. Marcelijaus Martinaičio)
Baroko muzikos dainininkė Renata Dubinskaitė kartu su pianiste Jone Punyte-Svigariene, minint lietuvių kompozitorių Anatolijaus Šenderovo, Dalios Raudonikytės-With, Algirdo Martinaičio, Ramintos Šerkšnytės ir Loretos Narvilaitės jubiliejus, pristato programą „Paukštės giesmė“.
Didžiąją programos dalį sudaro lietuvių moterų kompozitorių dainos, perteikiančios autores jaudinančius pasakojimus ir temas, stiprias emocines ir dvasines būsenas. Visų jų meninis braižas skirtingas, tačiau tam tikros gyvenimo ir kūrybos, lemties ir apsisprendimų gijos persipina. Programos pavadinimą įkvėpė Lietuvos pamario krašto sakmė apie tragiško likimo moterį-paukštę ir šios istorijos pagrindu gimęs teatro spektaklis, su jame skambančiu Ramintos Šerkšnytės dainų ciklu „Saulos dainos“. Kur veržiasi skristi paukštė, ką ji šaukia saulei ir dangui, ir kas sulaiko motinos širdį žemėje, amžinuose žmonių vargeliuose? Jos godos dėl savo vaikų ir viso pasaulio – skausmingos, bet kartu ir šviesios, pilnos vilties. Ką jautė jaunutė Konstancija Brunzdaitė, likus trejiems metams iki mirties, rašydama tragiškas, sielos šauksmu tapusias „Raudas“? Ko Šv. Augustino lūpomis ilgisi Dalia Raudonikytė-With, taip pat anksti pašaukta iš šios žemės: dieviškos šviesos, pasigailėjimo ar meilės? Kokiomis melodijomis ir žodžiais skamba karo, išsiskyrimo, apraudojimo temos? Greta šių dramatiškų, ekspresyvių kūrinių Zitos Bružaitės, Loretos Narvilaitės ir Vidmanto Bartulio opusuose paneriama į kontempliatyvias būsenas – pasitelkti žiemos, sniego, žydinčių vyšnių vaizdiniai perteikia gamtos grožio ir trapumo dermę, amžinybės ir laikinumo pusiausvyrą.
Šalia moterų kūrėjų išsisakymų programą papildo ir vyrų kompozitorių kūriniai, piešiantys išraiškingus moterų paveikslus. Senojo Testamento tekstų įkvėptas Anatolijus Šenderovas kuria Sulamitos – jausmingos, paslaptingos rytų gražuolės portretą, Mylimosios ir Sužadėtinės prototipą, kuriuo sakralizuojama dvasinė ir kūniška meilė. Kaip kontrastas šiam moters paveikslui – Algirdo Martinaičio kompozicija, šaržo ir grotesko kalba pasakojanti apie jausmų audras jaunos merginos širdyje, kurioje kaunasi susikurti idealai ir kylantys, dar nepažinti geismai.
Programa „Paukštės giesmė“, susitelkdama į moters išgyvenimų pasaulį ir kūrybinės išraiškos būdus, reflektuoja skirtingas meilės, motinystės, netekties, ilgesio, būties trapumo patirtis. Jos atsiskleidžia muzikos santykyje su mitologijos, folkloro, religijos ir poezijos įvaizdžiais ir pasakojimais.
