Filmavimo komanda – operatorius, garsistas ir režisierius – kuria reportažą apie charizmatišką, šmaikštų ir intelektualų žudiką maniaką. Dokumentininkai fiksuoja jo kasdienybę – šeimos susibūrimus, filosofinius išvedžiojimus, poezijos skaitymus bare, įsibrovimus į svetimus namus bei, žinoma, brutalias žmogžudystes. Galiausiai atstumo neišlaikę ir objektyvumą praradę kūrėjai įsitraukia į jo žiaurią nihilistišką veiklą.  „Nors, mano manymu, ši mokumentika yra genialiausia satyra, kritikuojanti smurto fetišizavimą kine ir medijose, tikrai jo nerekomenduoju visiems. Čia net netinka klišinė rinkodarinė etiketė „nerekomenduojama silpnų nervų žiūrovams“. Manau, vienintelis būdas žiūrėti šią šaltakraujišką juodą komediją – įjungti teorinį žvilgsnį ir išlaikyti atstumą. Programoje „Pati gražiausia apgaulė“ jis atstovauja tamsiajai, perversyviajai žiūrėjimo malonumo pusei ir radikaliausiu būdu klausia, kodėl mes mėgaujamės siaubu ar sekame žudikų maniakų istorijas, kiek esame įpratę prie mirties ekrane ir daug daugiau.“ (Ignė Smilingytė)