„Man kūryba yra dvasinio tobulėjimo kelias, gyvenimo būdas ir todėl pamėgau įvairias technikas, kurios leidžia atsiskleisti ir atspindėti tą nepakartojamą grožio buvimą, tą veržlų norą tobulėti, pasaulį suvokti, pažinti dvasiniu žvilgsniu tą šilumą jausmų, tą kaitrą tą erdvę, tą minčių ugnį. Per įvairiausias spalvas, jų derinius, per spalvų pustonius, formas, linijas, dėmes, struktūras, struktūrėles atsiskleidžia vis nauji ir nauji žmogaus prigimtyje užslėpti klodai ir simboliai, ženklai. Ir tuomet niekas nebesvarbu, kaip žmogus ir dailininkas esi stiprus, rūpi tiktai tas skrydis, tas svaigulys ir džiaugsmas, ta laisvė, tas vidinis jutimas ir regėjimas, kuris persipina, tampa gyvenimu gyvenime ir ta jėga, kuri laiko gyvenimo siūlę. Čia nėra formos materialumo, jos skausmingumo, nėra šešėlių, slegiančios tamsos, vien spalvos, judėjimai, simboliniai dariniai, viskas džiugina, nėra liūdesio, nėra reikšmingumo nei turto, nėra baimės, puikybės. Matomas ir nematomas pasaulis, kiekvieną sekundę prisipildęs begalinės kuriančios jėgos, reiškiamos plokštumoje medžiagos, tampa gyvybės tęstinumo forma. Žmogaus rankomis ir mintimis sukurtas kievįeno daikto pavidalas atsispindi dvasinėje plotmėje ir keičiasi, dyla laike, išplaukdamas į begalinį judėjimo srautą. Būti maištaujančiu prieš tvarką yra beviltiška, neverta prie nieko prisirišti. Belieka žvelgti į šiuos paveikslus, įkvėptus ir sukurtus šiuo pavidalu, ČIA ir DABAR, nes rytoj jie jau bus kitokie, kitokios dvasios ir tu pats būsi kitoks.“ (Dalia Mažeikytė) Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje (Vokiečių g.4, 3-a) veiks gegužės mėn.