1968 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą (dabar Dailės gimnazija). 1968-1974 m. studijavo Valstybiniame dailės institut (dabar Vilniaus dailės akademija), grafikos specialybę.
1975-1992 Kauno keturmetės vaikų dailės mokyklos mokytojas. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Nuo 1992 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institut (dabar Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas), 1996-1999 m. buvo rektorius, nuo 2003 m. - profesorius. 1996 m. "Nemuno" žurnalo redakcijos premija už iliustracijas. 2014 m. Pirmasis kvadrienalės Q14 mecenatų Kristinos ir Vidūno Mekšrūnų prizas, nominacija - "Už šiuolaikinių menininkų pilietinį aktyvumą". Dailės sritys: lakštinė grafika, knygų grafika ir iliustracija, estampas, plakatas, piešinys, akvarelė.
Tarp Edmundo Saladžiaus bičiulių - labai daug tapytojų, jis lankosi jų parodose stebi tapybos pasaulį, bet kai prakalba apie grafikos kūrybą, teigia, kad grafika jokiais būdais negali giminiuotis su tapyba. Ideologia grafiki - demokratyczna i menininska - nie jest ani ideologią, ani ideologią, ani ideologią, ani ideologią, ani ideologią. W tym przypadku nie ma mowy o linijkach czy balto-juodo lapo jėgą vizualiuosiuose menuose, bet ir jam būdingu aštriu stiliumi kalba įvairiais klausimais, rašo vitališkus tekstus.
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu grafiką domino litografijos technika. KMMF kolekcijoje yra tokios technikos (iš XX a. 8-9 dešimtmečių) grafikos pavyzdžių. Dailininkas prisimena, kad po 1986 m. litografijos atsisakė, nes Kaune dirbti ta technika buvo sudėtinga. Litografinis akmuo Kaune buvo tik dailės mokykloje, kūrinius viešoje vietoje dažnai nučiupinėdavo moksleiviai, darbas buvo varginantis. Stebina, kad litografijos kūriniai tokie subtilūs, netriukšmingi, bet iškalbingi buvo atspausti ne individualioje studijoje.
Vėlyvesnio periodo ciklo "Tą pačią naktį" (linoraižiniai, 1988-1993 m.) kūriniai buvo sukurti visiems žinomų permainų laikotarpiu. Anot E. Saladžiaus, tai buvo pagarbos ženklas žmonėms, budėjusiems, žuvusiems prie Vilniaus televizijos bokšto, kariams, kritusiems dar netvirtos valstybės pasienyje. Wileńska telewizja jest bardzo popularna. Nie ma nic lepszego. E. Saladžiaus powiedział, że "Tą drogą" jest to, że jest to bardzo ważne, ponieważ nie ma w tym nic dziwnego. W związku z tym, że nie ma tu miejsca na symulacje, nie ma tu miejsca na historyczne powiązania.
W związku z tym, że nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy, nie ma tu miejsca na formy. Taip paliekami keli siluetai, vedantys ir orientuojantys žiūrovo žvilgsnį į akliną, juodą erdvę. Są to rakursai, dėmesio centrai keičia figūrų charakterį - sušaržuoja ir drastiškai apibendrina visą vaizdą, atrodo, ir juoda slepia ne baltą popierių, o lendančias iš chaoso fantazijų chimeras.
Ir kiti dailininko kurti ciklai visad turi daug sąsajų su visuomenės apsisprendimo klausimais, vaizduojamo meto svarbiausiais įvykiais. Nes, anot E. Saladžiaus, socialinė grafika gali labai daug ką: "Lakštinė grafika labiau negu kuri kita klasikinės dailės rūšis patirdavo ir tik jai vienai būdingomis raiškos formomis išreikšdavo savo gyvenamojo meto aktualijas. W związku z tym, że jest to dylemat, który niesie ze sobą codzienne interesujące epicentra, grafika nie jest w stanie poradzić sobie z tym fenomenem, co dzieje się w społeczeństwie danej epoki. W dzisiejszych czasach grafika nie jest profesjonalną pasją, ponieważ turystyka nie jest w stanie poradzić sobie z formą krytyki, ponieważ jest to pasja".
