Jaroslavas Cechanovičius gimė 1949 m. Vievyje, Trakų raj. Nuo 1959 m mokėsi Vievio muzikos mokykloje smuiko klasėje, nuo 1961 m. - Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Liaudies muzikos instrumentų katedros pučiamųjų instrumentų skyriaus dėstytojo S. Paliuko trombono specialybės klasę baigė 1973 m. Atlikėjiška veikla Savo kūrybinės biografijos pradžioje M.K.Čiurlionio meno mokykloje 1963 m. su bendramoksliais subūrė estradinį ansamblį, kuris koncertavo ne tik mokykloje, bet ir Vilniaus mieste. Ansamblio dalyviai – pianistas Balys Žiūraitis, klavišiniai – Rimas Songaila, gitaristas – Jaroslavas Cechanovičius, bosinis gitaristas – Petras Jaraminas, mušamieji – Petras Garšva. 1967 m. suburtas Šiaulių miesto Jaunimo estradinis ansamblis, kuriam vadovavo Povilas Jaraminas. Ansamblyje gitara grojo Jaroslavas Cechanovičius. Su Šiaulių Jaunimo estradiniu ansambliu Jaroslavas Cechanovičius koncertavo Lietuvoje bei Latvijoje su to meto žinoma estų džiazo dainininle Mari Kuut. 1966 metais Jaroslavas Cechanovičius pakviestas dirbti Vilniaus m. Statybininkų kultūros rūmų estradiniame ansamblyje gitaristu(vadovas Jurgis Juozapaitis). Iki 1986 metų ansambliui vadovavo L. Šaltenis, J. Cijunėlis, J. Cechanovičius, M. Tamošiūnas, L. Miliauskas. Ansamblio repertuare skambėjo lietuvių bei pasaulio kompozitorių kūriniai. Ansamblio solistais buvo S. Liupkevičius, L. Šumskis, D. Kubiliūtė, O. Valiukevičiūtė, A. Macius, R. Kernagytė ir kt. Ansamblis koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Uzbekistane, Rusijoje, Vengrijoje, Italijoje. Vilniaus statybininkų rūmų estradinis ansamblis buvo daug kartų pripažintas geriausiu Lietuvoje. 1969 -1985 m. – LRT Lengvosios muzikos orkestro gitaristas(vadovas Aloyzas Končius). 1985-1991 m. – LRT orkestro dirigentas. Nuo 1991 m. iki 2008 - LRT orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas. Orkestro pagrindinė veiklos sritis – įrašai Lietuvos radijo, televizijos, plokštelių studijose bei koncertinė veikla šalyje ir užsienyje. Fondinių įrašų per nurodytą laikotarpį yra padaryta virš 700. Jaroslavas Cechanovičius buvo ir yra kviečiamas kaip atlikėjas (trombonas, gitara, bosinė gitara, bandža) dalyvauti koncertuose bei garso įrašuose su Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyriausias dirigentas J.Domarkas), Lietuvos kameriniu orkestru (meno vadovas S.Sondeckis ), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu orkestru (meno vadovas ir dirigentas J.Aleksa), Maskvos baleto ant ledo teatro orkestru (1973 m.), Lietuvos Valstybiniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyriausias dirigentas G.Rinkevičius) ir kt. Koncertavo Lietuvoje, Rusijoje, Uzbekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, Slovenijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Dalyvavo daugelyje įrašų kino filmams, televizijos filmams, dramos spektakliams. Žinomesni – V.Ganelino muzika A.Žebriūno meniniam filmui “Gražuolė” (1969); “Naktibalda” (1973); “Velnio nuotaka” (1975); “Seklio Kalio nuotykiai” (1978); V. Ganelino muzikinė pasaka suaugusiems “Raudonkepuraitė”; A.Aramino “Maža išpažintis” (1971); G. Kuprevičiaus miuziklas “Ugnies medžioklė su varovais” (1975) ir kt. Su žinomais Lietuvos menininkais 1995 m. Jaroslavas Cechanovičius paruošė ir atliko koncertuose žymaus prancūzų džiazo kompozitoriaus K. Bollingo siuitas ”Picnic” ir “Californija” fleitai, gitarai ir džiazo trio ( V. Kazlauskas – fleita; J. Cechanovičius – gitara; A.Šlaustas – fortepijonas; A.Gurinavičius – kontrabosas; S. Astrauskas – mušamieji). Su pianistu P.Jaraminu ir kontrabosininku Z.Žuku 1999 m. Jaroslavas Cechanovičius įkūrė ansamblį, su kuriuo bendradarbiauja žinomi Lietuvos dainininkai – G.Skėrytė, N.Katilienė, V. Noreika, E.Montvydas, D.Puišys, A.Dingelis, K.Čalkauskas, V.Gerulaitis ir kt. Ansamblis koncertuoja Lietuvos miestuose bei miesteliuse, dalyvaja įvairiuse festivaliuose. Kai kurie ansamblio koncertai yra įrašyti LRT ir saugomi fonduose. Nuo 1999 m. kasmetinio Vienos pokylio Vilniuje Organizacinio komiteto narys, programos rengėjas, meno vadovas, vyriausias dirigentas. 2006 m. Šiaulių miesto Senjorų bigbando įkūrėjo Romo Sabaliausko pakviestas Jaroslavas Cechanovičius pradėjo vadovauti bigbendui. 2009 m. sustiprinus kolektyvą gabiais džiazo muzikantais orkestras perėjo dirbti į Šiaulių m. savivaldybės įsteigtą Koncertinės įstaigą „Saulė“/ Nuo 2009 metų Jaroslavas Cechanovičius Šiaulių miesto Koncertinės įstaigos bigbendo meno vadovas ir vyriausias dirigentas. Su bigbendu bendradarbiauja žinomi Lietuvos džiazo atlikėjai: N. Malūnavičiūtė, Skimantas Sasnauskas, Indrė Dirgėlaitė. R.Ščiogolevaitė, K.Svolkinaitė, V.Malinauskas, saksofonininkas P.Vyšniauskas. P.Narūšis, L.Mockūnas ir kt. Orkestras specializuojasi ne tik džiazo, bet ir pramoginės bei klasiknės muzikos žanruose. Kartu su Šiaulių m. kameriniu orkestru(vadovas J.Janulevičius) ruošia programas su žymiais Lietuvos atlikėjais, kaip V.Noreika, G.Skėrytė, M.Lukošiūtė, D.Staponkus, B.Petrikytė, V.Rusaitytė, K.Krysko, K.Kerbedis, G.Paškevičius, I.Norkutė, I.Jankauskaitė, J.Šeduikytė, R.Čivilytė, R.Bubnelis ir kt. Orkestras ne tik koncertuoja, bet ir dalyvauja įvairiuose festivaliuose(Lietuva, Latvija, Švedija, Baltarusija). Kūrybinė veikla Jaroslavas Cechanovičius yra sukūręs daugiau kaip 300 pramoginės bei džiazo muzikos kūrinių (dainos, instrumentinės pjesės, dainos vaikams, muzika spektakliams “Alisa veidrodžių karalystėje”, “Sniego karalienė”, „Lietuviškoji fantazija“ bigbendui ir kt.). Beveik visi kūriniai įrašyti Lietuvos radijuje ir saugomi LR fonduose. Jaroslavo Cechanovičiaus autorinius kūrinius atlieka žymūs šalies atlikėjai, jie yra įtraukiami į Lietuvos dainų švenčių repertuarus. Jo sukurtą Himną Jonui Pauliui II 2008 m. įrašė ir atliko Lenkijos Radijo orkestras, choras bei solistė Magdalena Wojnarowska. Daina “Lietuva – dainų šalis” (sukurta 1992 m.) tapo respublikinio konkurso “Dainų dainelė” himnu. 2004 metų Respublikinėje Dainų šventėje buvo atliekama Jaroslavo Cechanovičiaus daina „Tėvynė“. 2009 metų Dainų šventės repertuare yra akordeonų orkestrui sukurtas kūrinys “Mums linksma”. Pjesė bigbendui „Noriu groti bliuzą“ 1987 metais Respublikiniame džiazo kūrinių konkurse atžymėta pirmąja premija. 1988 m. dainos „Prie jūros senos‘ ir „Jūra‘ Respublikiniame konkurse buvo apdovanotos antra ir trečia vietomis. 1990 m. dainos „Rugsėjis“ ir „Vakaras prie telefono“ Respublikiniame šlagerių konkurse užėmė prizines vietas. 1996 m. daina „Sapno žmogus“ Respublikiniame konkurse skirtame Lietuvos radijo 70 - mečiui atžymėta pirmąja premija. Jaroslavo Cechanovičiaus dainoms žodžius kūria žymiausi Lietuvos poetai – R.Skučaitė, J.Jakštas, J.Liniauskas , D.Teišerskytė, B.Dačiulis, S.Žlibinas ir kt. 2014 m. sukūrė „Requem laisvės gynėjams“. Kūrinys parašytas solistui, chorams ir simfoniniam orkestrui (tekstas Dalios Teišerskytės). Aranžuotės Jaroslavas Cechanovičius yra vienas žymiausių Lietuvos aranžuotojų aranžavęs virš 2000 kūrinių įvairiems orkestrams (pramoginės, simfoninės, kamerinės, pučiamųjų, liaudies ir kt.) įvairių muzikos žanrų kūrinius. Tai E.Balsio, B.Gorbulskio, V.Klovos, R.Racevičiaus, V.Telksnio, M.Vaitkevičiaus, T.Makačino, M.Noviko, M.Tamošiūno, B.Kutavičiaus, A.Raudonikio, J.Širvinsko ir daugelio kitų žymiausių kompozitorių kūriniai. Jaroslavas Cechanovičius vienas iš nedaugelio kompozitirių savo kūrybą aranžavęs pats. Kaip aranžuotojas bendradarbiavo su daugeliu žymiausių Lietuvos dainininkų, kaip V.Noreika, I.Milkevičiūtė, G.Kaukaitė, G.Skėrytė, V.Prudnikovas, I.Linaburgytė, E.Kaniava, V.Daunoras, A.Grigorian ir kt. Jaroslavo Cechanovičiaus aranžuotės skambėjo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuse – Rusijoje, Kazachstane, Turkijoje , Švedijoje, Baltarusijoje ir kt.. 1987 m. tarptautiniame festivalyje Turkijoje Jaroslavo Cechanovičiaus turkų liaudies dainos aranžuotė buvo pripažinta geriausia. Leidyba Daina “Lietuva – dainų šalis” įtraukta į Lietuvos jaunimo dainų šventės (Vilnius 93) jaunių chorų repertuarą ( leidinį išspausdino Lietuvos liaudies kultūros centras 1992 m.). Leidykla “Vaga” išleido kūrinių vaikams rinkinį “Vyrai ir klavyrai” (1998 m.). Lietuvos muzikos draugija išleido dainų vaikų chorams rinkinį “Septynios dainos vaikams” (1998 m.). 2005 m. leidykla “Kronta” išleido Jaroslavo Cechanovičiaus kūrybos džiazo etiudų ir pjesių gitarai rinkinį “Eskizai ir paveikslai”. Kūrinių atlikimo specifika komentuojama lietuvių bei anglų kalbomis. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija išleido rinkinį “Dainos vaikams”, kuriame išspausdintos ir dvi Jaroslavo Cechanovičiaus sukurtos dainos “Mėlyno šilo muzika” ir “Gabijos darželis”. 2007 m. Lietuvos respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija ir Nacionalinė M,K.Čiurlionio menų mokykla išleido dainų rinkinį „Garsų mozaika“. Jame išspausdintos dainos „Rožė“ ir „Garsų mozaika“. 2009 metais Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido Jaroslavo Cechanovičiaus pjesių džiazo orkestrui rinkinį “Trys pjesės bigbandui”. 2009 m .Lietuvos respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija ir Nacionalinė M,K.Čiurlionio menų mokykla išleido dainų rinkinį „Stiklo ženklai“, kuriame yra Jaroslavo Cechanovičiaus daina „Neraudok motule“ bei dainų rinkinį „Lašeliukai‘, kuriame yra išspausdintos Jaroslavo Cechanovičiaus dainos „Utis – tutis“ ir „Senelis“. 2009 m .Lietuvos respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija ir Nacionalinė M,K.Čiurlionio menų mokykla išleido dainų rinkinį „Nuskambėjo keliai“. Jame yra trys Jaroslavo Cechanovičiaus dainos – „Balta varna“, „Vaiduoklio dainelė“ ir „Mažasis vaiduuklis“. 2011 metais išleido CD „Sapno žmogus (40 džiazo kūrinių), 2012 metais – „Pamiršti namai“ (18 dainų), 2014 metais „Meilės valsas“ (41 daina). Mokslo metodinė veikla Savo m okslo metodinį darbą Jaroslavas Cechanovičius tampriai sieja su atlikėjiška ir kūrybine veikla. Pagal Jaroslavo Cechanovičiaus paruoštas džiazo gitaros specialybės programas (2001 m.) studijuoja Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijos moksleiviai. Vilniaus kolegijai Jaroslavas Cechanovičius parengė džiazo gitaros specialybės bei papildomo instrumento (klasikinė gitara) programas (2002 m.). 2009 metais Jaroslavas Cechanovičius parengė džiazo gitaros specialybės bei aranžuotės programas Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijai. Jaroslavas Cechanovičius yra aranžavęs virš 400 įvairių lietuvių bei užsienio autorių kūrinių. Dalis jų, pvz. Eumir Deodato “Sunrise in San Jose”, Lietuvių liaudies daina “Saulele, motule”, R.Leoncavallo “Mattinata”, A.Hamilton “Cry Me A River”, E.Garner “Play, Piano, Play”, naudojama kaip metodinė medžiaga moksleivių, studentų instrumentiniams džiazo ansambliams bei orkestrams. Pedagoginė veikla 1968–1969 m. Jaroslavas Cechanovičius - B.Dvariono muzikos mokykloje trombono specialybės dėstytojas, 1975-2005 m. – Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje dėstė trombono, gitaros bei dirigavimo specialybes. 1979–1983 m. dirbo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų (dabar – Klaipėdos universiteto Meno fakultetas) Džiazo katedros gitaros ir aranžavimo dalykų dėstytoju. Nuo 2002 m iki 2011 m.. Jaroslavas Cechanovičius - Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Džiazo katedros pedagogas – docentas. Tūrėdamas ilgametę lengvosios muzikos orkestro vadovo, atlikėjo ir džiazo kūrinių bei populiariosios muzikos kūrėjo patirtį, savo studentams dėstė gitarą (specialybė), aranžuotę, ansamblinį grojimą bei vadovavo studentų bigbendui. Nuo 2010 metų – Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos gitaros specialybės mokytojas. Jaroslavo Cechanovičiaus buvę absolventai aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime. Vieni reiškiasi kaip atlikėjai, kiti pasirinko pedagogo kelią. Žinomesni atlikėjai – J.Milašius, V.Volkovas, T.Varnagiris, A.Globys, A.Dunis, A.Čuchoncevas, D.Didžiulis. E.Rubins, J.Martinkėnas. Kita reikšminga veikla 1985-1990 m. Jaroslavas Cechanovičius - Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų džiazo katedros stojamųjų bei valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas. Nuo 1992 m. iki 2014 m. yra Lietuvos vaikų ir moksleivių TV konkurso Dainų Dainelė vertinimo komisijos narys. Nuo 1994 metų žiūri komisijos pirmininkas kasmetiniuose Lenkų kultūros festivalyje „Dainos prie Vilijos“ ir Tarptautinio St.Moniuškos „Gabių vaikų ir jaunimo“ festivalyje. 1998 m. buvo tarptautinio jaunųjų dainininkų konkurso “Malvy” {Biala Podlaska, Lenkija) žiūri nariu. 2002 m. – I-ojo Lietuvos jaunųjų džiazo atlikėjų solistų ir ansamblių konkurso vertinimo komisijos narys. 2004 – 2006 metais festivalio „Palanga“ žiūri komisijos narys. 2007 m. – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos Respublikinio kamerinių ansamblių festivalio komisijos narys. 2008 – 2009 metais Karoliniškių mokyklos muzikinio konkurso žiūri komisijos pirmininkas. Labdaringa veikla Dainininko Antano Šabaniausko atminti koncerto programa (dainų aranžuotės ir koncertas Klaipėdoje) 1995 m. Nuo 1999 metų Vilniaus pokylio organizacinio komiteto narys, atsakingas už muzikinę programą bei orkestro vadovas. 2004,2005,2006 metais koncertavo Lietuvos Muzikų Rėmimo fondo organizuotose koncertuose „Beauštanti aušrelė“ rugsėjo pirmai dienai S.Daukanto aikštėje. Vilniaus Antakalnio progimnazjai sukurtas himnas. Apie 50 aranžuočių įvairiems orkestrams ir atlikėjams. 30 kompozitoriaus A.Raudonikio dainų vaikams fonogramų CD leidybai (leidykla „Kronta“). Apie 100 fonogramų lietuvių bei užsienio kompozitorių dainoms Vilniaus katalykiškai „Versmės“ gimnazijai. Apdovanojimai Lietuvos Respublikos Prezidentas – Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2009 06 26), Šiaulių apskrities viršininko Garbės Ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“(2009 05 19), LATGAA – Aukso žvaigždė „Už nuopelnus muzikos menui ir neblėstantį kūrybos populiarumą“ (2011 12 05), Lietuvos kultūros ministerijos Aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015), Respublikinis džiazo muzikos festivalis “Birštonas-80”. Geriausio gitaristo diplomas. (1980 m.). Valstybinis TSRS televizijos ir radijo komitetas. Garbės raštas už ilgametį ir vaisingą darbą televizijos ir radijo sistemoje. (1988 m). Lietuvos TSR kultūros fondas. Padėkos raštas. (1989 m.). Antano Šabaniausko labdaros ir paramos fondas. Padėkos raštas. (1999 m.). Pasaulio lietuvių Dainų šventės direktorius Juozas Mikutavičius. Paskutinės XX amžiaus Dainų šventės Garbės raštas ir medalis. (1998 m.). LR Vilniaus apskrities viršininko administracija. Padėkos raštas už prasmingą ir gražią kūrybinę veiklą. (1999 m.). Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sveikinimas jubiliejaus proga. (1999 m.). Lietuvos muzikų sąjungos Prezidentas Rimvydas Žigaitis. Sveikinimo raštas. (1999 m.). Vilniaus Miesto Meras Juozas Raistenskis. Padėkos raštas. (1999 m.). Austrijos ambasadorius Vilniuje Dr.Florian Haug. Padėkos raštas. (2000 m.). Šiaulių Universitetas. Padėkos raštas. (2004 m.). Lietuvos Respublikos Prezidentas Artūras Paulauskas. Padėkos raštas. (2004 m.). Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius. Sveikinimo raštas. (1998 m.). Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija. Padėkos raštas Lietuvos vaikų ir moksleivių festivalio-konkurso „Dainų dainelė“ vertinimo komisijos nariui (2002 m.). Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija. Padėkos raštas Lietuvos vaikų ir moksleivių festivalio-konkurso „Dainų dainelė“ LRT orkestro meno vadovui ir vyriausiam dirigentui (2002 m.). Baltarusijos Respublikos Kultūros Ministerija. Padėkos raštas. (2006 m.). Lietuvos Respublikos Ambasada Baltarusijos Respublikoje. Padėkos raštas. (2006 m.). Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys. Padėkos raštas. (2006 m.) Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija. Padėkos raštas.(2006 m.). Valstybinis Turizmo Departamentas Prie Ūkio Ministerijos. Padėkos raštas. (2006 m.). Ukmergės Rajono Savivaldybė. Padėka. (2007 m.). Vilniaus Juozo Tallat – Kelpšos konservatorija. Padėka. (2007 m.). Šiaulių miesto kultūros centro direktorius. Padėka. (2008 m.). Kauno miesto savivaldybė. Kauno savivaldos 600 metų jubiliejaus medalis ir Padėkos raštas. (2008 m.). Mažeikių rajono savivaldybės meras. Padėka už dalyvavimą IV – ajame Tarptautiniame meno festivalyje „Mažeikiai 2010“. Šiaulių miesto meras. Padėka už aktyvią kūrybinę veiklą ir džiazo muzikos populiarinimą Šiaulių bigbendo kūrybinės veiklos 10 - mečio proga. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Padėka Šiaulių miesto bigbendo vadovui kūrybinės veiklos 10 – mečio proga (2012 m.).
