Michelle Pfeiffer

Mišelė Pfaifer (angl. Michelle Pfeiffer, g. 1958 m. balandžio 29 d. Santa Ana, Kalifornija) – JAV aktorė.
Mišelė gimė Santa Anoje, Richardo ir Donnos Jean Pfaiferių šeimoje. Ji turi vyresnį brolį Ricką (g. 1955) ir jaunesnes seseris Dedee Pfeiffer (kino ir televizijos aktorė) ir Lori (g. 1965 m.).
Po keleto metų jie persikėlė į Midway miestą, kur Mišelė 1975 m. baigė Fountain Valley High School mokyklą, įstojo į Golden West koledžą ir įsidarbino supermarkete. Baigusi trumpus kursus ji tapo teismo scenografiste, tačiau netrukus nusprendė tapti aktore.
1978 m. Pfaifer laimėjo „Miss Orange County“ grožio konkursą ir tais pačiais metais dalyvavo „Mis Kalifornija“ konkurse, kuriame užėmė 6 vietą. Būtent šių varžytuvių dėka jai pavyko rasti agentą, kuris organizavo pirmuosius bandymus televizijos ir kino filmų atrankose.
Pirmieji Pfaifer vaidmenys buvo serialuose „Fantasy Island“ ir „Delta House“. 1979 m. ji buvo viena iš pretendenčių populiariame seriale „Charlie‘s Angels“ pakeisti aktorę Kate Jackson, bet vaidmuo atiteko Shelley Hack.
1980-ųjų pradžioje ji vaidino kelete juostų, tačiau tai buvo nereikštingi, tiesiog gražių merginų vaidmenys. Norėdama tobulėti, Mišelė ėmė lankyti vaidybos kursus ir 1982 m. gavo pirmąjį pagrindinį vaidmenį muzikiniame filme „Briliantinas 2“. Kadangi pirmoji dalis su Olivia Newton-John ir John Travolta buvo sulaukusi didelės sėkmės, buvo tikimasi, kad ir jos tęsinys sulauks žiūrovų dėmesio. Filme Pfaifer pati atliko visas dainas, tačiau juosta buvo komerciškai visiškai nesėkminga. Nors jos pačios vaidyba buvo įvertinta gana palankiai, tačiau sąsajos su filmu užkirto galimybes gauti kitus vaidmenis, nes, anot agento, „jos niekas nenorėjo samdyti“.
1983 m., po keleto nesėkmingų bandymų gauti darbą, Pfaifer pagaliau nusišypsojo sėkmė. Režisierius Brian De Palma, kūriantis filmą „Žmogus su randu“, ieškojo aktorės pagrindiniams moters vaidmeniui. Juostos prodiuseris Martinas Bergmanas primygtinai šiam siūlė samdyti Pfaifer, ir nors De Palma, matęs „Briliantiną 2“, tam priešinosi, bet galiausiai buvo priverstas nusileisti. Elvyros Henkok, nuo narkotikų priklausomos pagrindinio herojaus (Al Pačino) meilužės vaidmuo, buvo sulaukė teigiamų atsiliepimų, o pats filmas tapo dideliu hitu.
Radus kelią į sėkmę, Pfaifer toliau sėkmingai rinkosi vaidmenis, o tokie filmai kaip „Sakalė“ (1985), „Į naktį“ (1985) ar „Sweet Liberty“ (1986) padėjo jai tobulėti kaip aktorei. 1987 m. pasirodė dar vienas didelio populiarumo sulaukęs filmas „Istviko raganos“ su Jack Nicholson, Cher ir Susan Sarandon.
1988 m. filmas „Ištekėjusi už mafijos“ po metų pelnė aktorei Auksinio gaublio nominaciją, pirmąją iš 6 iš eilės (1989-94 m.) Tai pačiais metais Pfaifer filmavosi su Mel Gibson ir Kurt Russell filme „Tequila Sunrise“ bei „Dangerous Liaisons“ su Glen Close ir John Malkovich. Už pastarąjį vaidmenį ji buvo nominuota Oskarui. Tai buvo sėkmingiausio karjeros etapo pradžia – ji keletą metų iš eilės buvo nominuojama visiems pagrindiniams kino industrijos apdovanojimams. 1989 m. ji dar spėjo debiutuoti teatro scenoje, Niujorko Šekspyro festivalyje vaidmeniu spektaklyje „Twelfth Night“ (jame taip pat vaidino Jeff Goldblum ir Mary Elizabeth Mastrantonio).
1990 m. Pfaifer atmetė pasiūlymą vaidinti filme „Graži moteris“ (šis atiteko Julia Roberts, kuri pelnė Oskaro nominaciją), tačiau pelnė Auksinio gaublio nominaciją už vaidmenį filme „The Russia House“. 1991 m. ji atsisakė vaidinti FTB agentę Klarisę Sterling filme „Avinėlių tylėjimas“ (Jodie Foster už jį gavo Oskarą),[4] o 1992 m. – juostoje „Esminis instinktas“, atnešusioje šlovę ir pripažinimą Sharon Stone . Dar vienas filmas, kurime ji atsisakė vaidinti, buvo veiksmo juosta „Telma ir Luiza“ (vaidmuo atiteko 12 metų vyresnei Susan Sarandon). Nepaisant tokių garsių pavadinimų, 1993 m. aktorė vėl buvo nominuota Oskarui už filmą „Love Field“.
1992 m. Pfaifer pasirodė juostoje „Betmeno sugrįžimas“, kuriame atliko blogietės Moters-katės vaidmenį, o 1993 m. – Martin Scorsese filme „Nekaltybės amžius“ su Daniel Day-Lewis ir Winona Ryder. Po metų ji su Jack Nicholson pasirodė siaubo filme „Vilkas“, tačiau vaidmuo ir pats filmas sulaukė nevienareikšmių atsiliepimų. Kiti žymesni to laikotarpio vaidmenys – filmuose „Pavojingos mintys“ (1995 m.), „Vieną gražią dieną“ (1996 m.), „Tūkstantis akrų“ (1997 m.) , „Vasarvydžio nakties spanas“ (1999 m.) ir „Mūsų istorija“ (1999 m.). 1996 m. ji buvo pagrindinė pretendentė Evos Peron vaidmeniui muzikinėje dramoje „Evita“ ir ilgą laikė lankė dainavimo kursus, tačiau pasikeitus režisieriui (pradžioje tai turėjo būti Oliver Stone) šis atiteko Madonnai.
Vaidmuo filme „The Deep End of the Ocean“ garantavo aktorei patekimą į simbolinį „12 milijonų dolerių klubą“, į kurį „priimami“ tokio dydžio sumas už vaidmenį gavę aktoriai.
2002 m. po filmo „Baltasis oleandras“ Pfaifer padarė 3 metų pertrauką, kurios metu daugiau dėmesio skyrė šeimai, vaikams ir ilsėjosi nuo žiniasklaidos dėmesio. Į ekranus ji grįžo 2007 m. filmais „Plaukų lakas“ ir „Žvaigždžių dulkės“. Tais pačiais metais Holivudo žvaigždžių alėjoje buvo atidengta jos vardo žvaigždė.
2009 m. ji pasirodė juostoje „Cheri“, nominuotoje Auksiniam lokiui Berlyno kino festivalyje.
Po dar vienos ilgesnės pertraukos, 2011 m. ji nusifilmavo režisieriaus Garry Marshall romantinėje juostoje „Naujųjų metų išvakarės“. 2013 m. ji suvaidino Robert De Niro personažo žmoną režisieriaus Luc Besson komedijoje „Šeima“.