///
Režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis pagal Katos Wéber pjesę „Moters dalys“ (lenk. Cząstki kobiety) – tai pirmagimio besilaukiančios jaunos poros istorija, šeimos drama, kurios veiksmas vyksta šiomis dienomis, grįsta moteriškų personažų jėga ir ryžtu. Šeimos gyvenimas, bendrabūvis tarsi objektyvu pritraukia ir parodo šiandienos visuomenės problemas, vidinius konfliktus.
30-metė pjesės veikėja Maja grumiasi su asmenine tragedija. Norėdama grįžti į gyvenimą, ji neišvengiamai priversta suabejoti savo ligšioliniu gyvenimu, kurti santykius nuo nulio. „Moters dalys“ – tai įtaigus šiuolaikinės moters, kovojančios už teisę į savo kūną ir kasdienybę, gyvenimo paveikslas.
Maja po to, kas įvyko, turi sukurti save iš naujo. Kone nejučiomis darnios ir normalios šeimos paveikslas ima eižėti – atsiveria kažkada užglaistyti konfliktai, įtampos, įvykusi tragedija tarsi atveria Pandoros skrynią: priklausomybė, pinigai, palikimas, motinos demencija.
Šeima daugiakalbė – išryškėja tokių šeimų kultūriniai stereotipai, problemos, nesusikalbėjimas, kurį lemia skirtingos kultūrinės tradicijos bei tapatybė. Tai paryškina ir laisvamaniškumo bei religinių tradicijų takoskyra. Iškyla kone obsesyvus noras rasti kaltą ar kaltininką, jį nubausti, įvykdyti „teisingumą“ vardan fiktyvaus „nuodėmės“ ar „kaltės“ nuplovimo.
Dramaturgė kiekvieną personažą piešia su didele atida ir empatija – neteisia ir nekritikuoja, o bando suprasti vykstančius pokyčius. Spektaklyje naudojamos kinematografinės raiškos priemonės, intymus pasakojimas, detalių tikroviškumas žiūrovą prikausto, žavi.
„Moters dalys“ visų pirma kalba apie moters teisę į savo kūną, teisę rinktis, ką su juo daryti. Žiūriu į Mają, pagrindinę pjesės veikėją, ir joje matau kiekvieną moterį, kuri susidūrė su netektimi, gedulu, kančia, abejonėmis, bandančią susigrąžinti fizinę, emocinę sveikatą, pusiausvyrą. Majos aplinka, jos šeima primena maitvanagius, laukiančius šios moters klaidos, neteisingo žingsnio, sprendimo. Ryški ir kančios estafetė – vienoje kartoje užgimusi nemeilė, konkurencija dauginasi ir perduodama ateinančioms.“ (Uršulė Bartoševičiūtė)
„Moters dalys“ – tai pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba valstybiniame Lietuvos teatre nuo tarpukario.
IIII
MAJA. [...] Tai mano kūnas. Tai mano asmeninis reikalas. Ar supranti? Tai yra tai, ko jūs negalėsite pagražinti, kaip, pavyzdžiui, apylinkės, vietovės. Tai ne jūsų reikalas. Aš nenoriu apie tai kalbėti. Ypač čia, visų akivaizdoje.
LARSAS. Ar žinai Takomos tilto istoriją? Ketvirtajame dešimtmetyje tiltas sugriuvo savaime. Kurį laiką niekas nesuprato, kodėl. Paskui paaiškėjo, kad tragediją galėjo sukelti rezonansas. Kiekvienas kūnas turi savo vibracijas. Ir jei išorinių virpesių dažnis artimas paties kūno dažniui, atsiranda rezonansas. [...] Gali sugriūti net tiltas.
(Iš Katos Wéber pjesės „Moters dalys“. Iš lenkų k. vertė Uršulė Bartoševičiūtė)
