Asta Krikščiūnaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, doc. Aldonos Vilčinskaitės solinio dainavimo klasę. Karjerą pradėjusi Klaipėdos muzikiniame teatre (1987 m.), dainininkė sukūrė Ritos vaidmenį Gaetano Donizetti operoje „Rita“ bei Monikos vaidmenį Gian Carlo Menotti operoje „Mediumas“. Solistės interpretacijos iš karto patraukė klausytojų ir kritikų dėmesį. Už Monikos vaidmenį 1989 m. jai paskirta Lietuvos teatro sąjungos premija. Tais pačiais metais ji tapo jaunųjų atlikėjų konkurso Moldovoje I premijos laureate, o 1992 m. – tarptautinio Luciano Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante. 1991–1994 m. solistė stažavosi Niujorke (JAV) pas Clair Alexander, Yvesą Abelį bei Jane Bakken Klaviter. 2004 m. ji apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate. A.Krikščiūnaitės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas. Iš gausaus repertuaro minėtini: J. S. Bacho „Pasija pagal Matą“, G. F. Händelio „Dixit Dominus“, F. Liszto „Kristus“, W. A. Mozarto ir G. Verdi „Requiem”, J. Brahmso „Vokiškasis requiem“, A. Brucknerio „Te Deum“, A. Dvořáko Requiem ir „Stabat Mater“, L. van Beethoveno IX simfonija, L. Janáčeko „Glagolinės mišios“ („Glagolská mše“), K. Pendereckio „Te Deum“, H. Berliozo „Kleopatros mirtis“, Karl Jenkins „Requiem”. Lietuvos kompozitorių kūriniuose yra specialiai A. Krikščiūnaitei skirtų partijų, tai Marija A.Žigaitytės operoje-misterijoje „Praregėjimas“, soprano partija A.Martinaičio oratorijoje „Mūsų laisvė: septynios invokacijos“, Kristina G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai”, Valerija A. Martinaičio operoje „Pasaulio dangoraižis”. A.Krikščiūnaitė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos muzikiniuose teatruose. Tarp kelių paskutinių metų svarbesniųjų darbų minėtini: Kristina Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ (Klaipėdos muzikinis teatras), Margarita Charles’o Gounod operoje „Faustas“, Džuljeta Jacques’o Offenbacho operoje „Hofmano istorijos“, Mikaela Georges’o Bizet operoje „Karmen“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). A. Krikščiūnaitė dažnai kviečiama dainuoti Estijos nacionalinėje operoje. Estų kritikai palankiai įvertino jos sukurtus vaidmenis – Andželikos G. Puccini operoje „Sesuo Andželika“, Elizabetės G. Verdi operoje „Don Karlas“ bei Elvyros G. Verdi operoje „Ernani“. 2003 m. Joensuu (Joensuu, Suomija) operos kompanijos kvietimu dalyvauta G. Puccini operos „Toska“ pastatyme, sukurtas Toskos vaidmuo. A.Krikščiūnaitė sukūrė vaidmenis ir lietuvoškose operose: Birutė Miko Petrausko operoje „Birutė”, Valerija Algirdo Martinaičio operoje „Pasaulio dangoraižis”. A. Krikščiūnaitė koncertuoja su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Izraelyje, Norvegijoje, Suomijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Slovėnijoje ir kt. Ji dainavo diriguojant Lordui Yehudi Menuhinui (Didžioji Britanija), Mstislavui Rostropovičiui (Rusija), Paului Mägi, Arvo Volmeriui, Andreasui Mustonenui (Estija), Hannui Koivulai (Suomija), Ingo Ernstui Reihlui (Vokietija), Johnui Axelrodui (JAV), Murry Sidlinui (JAV), K. Pendereckiui (Lenkija), Juozui Domarkui, Donatui Katkui, Sauliui Sondeckiui, Modestui Pitrėnui, Robertui Šervenikui (Lietuva), Pavelui Bermanui (Ispanija, Lietuva), koncertavo su Lietuvos nacionaliniu bei Valstybiniu, Varšuvos filharmonijos (Lenkija) ir Estijos nacionaliniais simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo (Lietuva) ir Minsko (Baltarusija) kameriniais orkestrais, Joensu filharmonijos (Suomija), Manheimo simfoniniu, Talino kameriniu orkestrais. 1999 ir 2001 m. solistė dainavo Varšuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro sezono baigiamuosiuose koncertuose, diriguojant Varšuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovui Kazimierzui Kordui. Estų ansamblio NYYD parengtame I.Stravinskio operos „Mavra“ atlikime dainavo Parašą (dir. Olari Eltsas), šią operą bei A.Krikščiūnaitės su ansambliu dainuojamas R.Strausso „Keturias paskutines dainas“ 2001 ir 2006 m. transliavo Euroradijas; 2006 m. Taline dainavo Nuotaką koncertiniame I.Stravinskio „Les Noces“ atlikime. Solistė yra mielai kviečiama į įvairius festivalius: 2000–2011 m. ji kasmet dalyvavo Pažaislio festivalyje, 2001 m. pasirodė Vilniaus festivalyje, 2001 ir 2003, 2005, 2007, 2009, 2011 m. koncertavo Thomo Manno festivalyje Nidoje, 2002 m. dainavo Verdi festivalyje Estijos nacionalinėje operoje ir „Musica Sacra“ festivalyje Niurnberge (Vokietija), 2003, 2009 m. dalyvavo Davido Oistracho festivaliuose Piarnu mieste (Estija), koncertavo ir 51-ajame Liublijanos vasaros festivalyje (Slovėnija), 2004 m. dainavo 50-ajame Sansusi muzikos festivalyje Potsdame (Vokietija), II-ajame Česlovo Milošo vardo festivalyje Krokuvoje (Lenkija, 2011 m.), tarptautiniame ALANDS vargonų muzikos festivalyje (Suomija, 2011 m.), X-ajame tarptautiniame festivalyje „Bachosluzenyje” (Rusija, 2011 m.) Pastaraisias metais A.Krikščiūnaitė aktyviai koncertuoja tiek Lietuvos žymiausiose koncertų salėse, tiek užsienyje - Lenkijoje, Airijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Olandijoje, Baltarusijoje, Danijoje. Atlikta per 200 koncertų Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje, Vilniaus Rotušėje, Taikomosios dailės muziejuje, Vilniaus paveikslų galerijos bei LMTA koncertų salėse; Vilniaus šv.Jonų bažnyčioje, Šv.Kotrynos bažnyčioje; Kauno filharmonijoje, M.K. Čiurlionio paveikslų galerijoje, M.Žilinsko dailės galerijoje; Klaipėdos koncertų salėje; Šiaulių filharmonijos salėje; Nidos liuteronų ir katalikų bažnyčioje, Juodkrantės evangelikų–liuteronų bažnyčioje; Palangos Gintaro muziejuje; Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, Vilniaus paveikslų galerijoje, LR Seime, Biržų pilyje, Baisogalos dvare ir kituose Lietuvos miestuose. Atlikėja parengė daug naujų stambios formos, sceninių, kamerinės bei nacionalinės muzikos programų. Dainininkė pasirenka ar yra kviečiama atlikti kūrinius, kurie anksčiau nėra skambėje Lietuvos koncertų salėse: K.Penderecki „Te Deum“(2003 m.), G. Kančeli „EXIL“ (2005 m.), N. Jomelli „Requiem“ (2006 m.), G. Fauré ,,La bonne chanson” (2007 m.), B. Franke Dainos (2007 m.), Earl Kim „Where the grief schlumbers“ (2008 m.), O. Messiaen „La mort du nombre“(2008 m.), Pažaislio festivalyje pirmą kartą atliktas kompozitoriaus F. Hidas „Requiem“ (2009 m.), 2010 metų Šv. Kristupo festivalio atidaryme pirmą sykį Lietuvoje skambėjo K. Jenkins „Requiem“, 2010 metais vykusiame rečitalyje pirmą kartą Lietuvoje atliktos G. Verdi dainos ir kt. Parengta nemažai naujų koncertinių programų įvairių ansamblių sudėtyje su kolegomis daininkais Laima Jonutyte, Vytautu Juozapaičiu, Dainiumi Puišiu, Eugenija Klivickaite, Rita Novikaite, Liudu Mikalausku, Merūnu Vitulskiu, Ieva Prudnikovaite, instumentininkais Valentinu Gelgotu (fleita), Antanu Taločka (klarnetas), Donatu Bagursku (kontrabosas), Arnoldu Gurinavičium (kontrabosas), Renata Marcinkute (vargonai), Bernardu Vasiliausku (vargonai), Petru Vyšniausku (saksofonas), Egidijumi Buožiu (fortepijonas), Kaziu Stonkumi (akordeonas), nacionalinės premijos laureatais Vilniaus, Čiurlionio bei Kauno styginių kvartetais, chorais (valstybiniais „Vilniaus“, Kauno, Šiaulių), Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo orkestrais. Atlikėja mielai atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius, yra kviečiama dalyvauti jubiliejiniuose koncertuose. Repertuare – R.Žigaičio,S.Vainiūno, E.Balsio, J.Švedo, A.Mikulskio, G.Kuprevičiaus, J.Kačinsko, J.Juozapaičio, T. Makačino, A. Raudonikio, J.Nabažo, O. Narbutaitės, G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, ir daugelio kitų kompoziorių kūriniai. A.Krikščiūnaitės kūrybinis kelias neapsiriboja viet tik koncertine veikla - siekdama populiarinti nacionalinę muziką, paveldą, atlikėja įkūrė viešąją įstaigą „Cantus firmus“ ir tapo šios įstaigos rengiamų projektų idėjų autorė ir meno vadove. Atlikėjos iniciatyva po 100 metų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pristatyta pirmoji nacionalinė M. Petrausko opera „Birutė“, parengtas skaitmeninis operos garso įrašas, įvykdytas festivalis „Vivat 1000“, skirtas Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, surengti V. Kudirkos, kompozitoriaus A.Mikulskio minėjimo koncertai, rengiamas vokalinių rečitalių ciklas „Dainų ratas“, autorinis kalėdinių koncertų ciklas „Po angelo sparnu“, kt. Nuo 2009 m. A. Krikščiūnaitė tapo sakralinės muzikos festivalio „Ave Maria“ Palangoje iniciatore ir meno vadove. Nuo 2005 metų Asta Krikščiūnaitė - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vokalo katedros docentė, LMTA Senato narė. Jos dainavimo klasės studentės tapo tarptautinių jaunųjų vokalistų konkursų nugalėtojomis ir laureatėmis. Asta Krikščiūnaitė kviečiama vesti meistriškumo pamokas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2009 metais vadovavo Latvijos muzikos mokytojų asociacijos seminare pravestoms meistriškumo pamokoms, o 2011 birželį vedė meistriškumo kursus Štutgarto aukštojoje muzikos ir taikomujų menų mokykloje. A.Krikščiūnaitė dalyvauja įvairių konkursų vertinimo komisijų darbe. 2011 m. buvo festivalio – konkurso „Tau, Frederikai“, skirto F. Šopeno 200-osioms gimimo metinėms, vertinimo komisijos pirmininkė bei Respublikinio jaunųjų dainininkų konkurso, skirto Šiaulių miesto įkūrimo 775-jubiliejui paminėti vertinimo komisijos pirmininkė, taip pat S. Baro tenorų konkurso vertinimo komisijos narė, kt. A.Krikščiūnaitės garso ir vaizdo įrašai saugomi LRT fonduose. Įrašus transliuoja Lietuvos radijas, televizija, užsienio šalių radijo stotys (BBC, Norvegijos P2, Estijos Klasikos radijas, kt.)
