Vokietijos elektroninės muzikos grupė, viena iš elektroninės muzikos pradininkų.
Grupę 1970 m. įkūrė Florianas Šnaideris ir Ralfas Hiuteris, vėliau prisijungė Volfgangas Fliuras ir Karlas Bartosas.
Kraftwerk pirmieji pradėjo naudoti įvairias grojimo priemones ir technikas, be kurių šiuolaikinė elektroninė ar elektroniką naudojanti popmuzika nebeįsivaizduojama. Grupės kūryba paveikė tokius muzikos stilius, kaip EBM, Techno, electro funk ir bendrai 9-to ir 10-to dešimtmečio popmuziką. Pagal jų įtaką vėlyvojo XX a. muzikai Kraftwerk yra lyginami su The Beatles.
Jau 1968 m. Ralf Hütter, Florian Schneider-Esleben (taip pat žinomas kaip: Florian Schneider), bosistas Butch Hauf, būgnininkas Fred Monicks, vokalistas Basil Hammoudi ir Eberhard Kranemann įkūrė grupę, kuri vadinosi Organisation. Kaip ir daugelis to meto muzikos grupių Organisation bandė praplėsti tuometinės rokmuzikos ribas. Jų pirmasis ir vienintelis Diuseldorfo fabrike su prodiuseriu Konrad (conny) Plank įrašytas albumas Tone Float pasižymi eksperimentiškumu, improvizacijomis.
1970 m. Ralf Hütter und Florian Schneide pasitraukė iš Organisation ir Diuseldorfe, Kling Klang studijoje, įkūrė Kraftwerk. Šneideris grojo fleita, o Hiuteris – sintezatoriumi. Liepos - rugpjūčio mėnesiais buvo įrašytas pirmasis albumas „Kraftwerk“. Albumas išleistas 1970 m. gruodžio 1 d. ir jo parduota 60 000 kopijų. Vokietijos albumų čartuose šis albumas pakilo iki 30 vietos. Antrasis albumas „Kraftwerk 2“ išleistas 1972 m. pradžioje.
Ankstyvųjų Kraftwerk (1970–1974 m.) sudėtis kaitaliojosi. Ralfas Hiuteris 1970 m. pabaigoje keletui mėnesių paliko grupę. Šneideris ir Hiuteris grojo su daug įvairių kitų muzikantų, tarp jų – Maiklu Rotgeriu ir Klausu Dingeriu iš grupės Neu!. Didelę įtaką jiems padarė garsus prodiuseris Konis Plankas, dirbęs ir su kitomis garsiomis Vokietijos grupėmis – Can, Neu!, Cluster, Harmonia. 1970 m. pabaigoje Planko studija Kelne tapo viena populiariausių Europoje. Joje buvo išleisti pirmieji keturi Kraftwerk albumai, tačiau vėliau bendradarbiavimas nutrūko. Nemažai prie to prisidėjo nesutarimai dėl kontraktų po ketvirtojo albumo – Autobahn – komercinės sėkmės.
1973 m. prie grupės prisijungė dailininkas Emilis Šultas, iš pradžių grojęs bosine gitara ir elektriniu smuiku, vėliau užsiėmė dizainu ir padėjo kurti tekstus.
Klasikinis pastovus Kraftwerk stilius susiformavo 1975 m. su albumu ir koncertų turu Autobahn. Tuo metu grupėje jau grojo Fliuras ir Bartosas.
Kraftwerk koncertas 2005. Tradiciškai, atliekant dainą The Robots scenoje vietoje pačių muzikantų – robotizuoti manekenai
Kraftwerk – viena iš pirmų grupių, pradėjusių groti vien tik elektroniniais instrumentais. Jų muzika yra šalta, bejausmė, kuria kompiuterizuotos mechanizuotos ateities vaizdą, kuriame žmogui – kaip jis dabar suprantamas – nėra vietos. Tekstai taip pat šalti, dažniausiai apie technologijas, robotus, mašinas, modernios technologijos ir susvetimėjimo pasaulį. Kaip ir daugumoje elektroninės muzikos, Kraftwerk tekstai minimalistiniai, dažnai kartojamos tos pačios frazės. Svarbiausia yra muzika, o žodžiai – tik muzikos dalis. Greičiau svarbu ne jų prasmė, o skambesys ir tai, kaip dera prie muzikos.
Kraftwerk dainose dažnai naudojamas labai aiškus, išsiskiriantis ritmas vėliau tapo įprastas elektroninėje ir ypač vadinamojoje šokių muzikoje.
Vokalas dažniausiai apdoromajas vokoderiu (voice - coder) arba apskritai sukuriamas dirbtinai naudojant įvairius kalbos generatorius, kaip kad 1981 m. albume Computer world (kompiuterių pasaulis).
