Birutės Kapustinskaitės pjesė „Terapijos“ - atvira iki skausmo, subtiliai komiška ir stulbinamai reali pjesė apie onkologinėmis ligomis sergančiųjų kasdienybę. Ji palies, papurtys, prajuokins, pravirkdys, nustebins – bet abejingu nepaliks nei vieno.
Sonata, Dalia, Aldona, Rima, Eglė, Marija – šeši svetimi gyvenimai vienoje erdvėje, tačiau bendras likimas, kurį kiekviena jų išgyvena skirtingai: kaip dovaną, kaip bausmę, išbandymą ar prakeiksmą...
Žiūrovas stebi šias moteris ir užduoda sau klausimą: o jei jų vietoje būtų mano artimas žmogus, o jei aš? koks būčiau aš? O galbūt koks esu - dabar - nes tai jau vyksta, nes sergame visi, ir nesvarbu ar sergame kūnu ar dvasia. Svarbiausia, kaip mokame priimti savo arba kito ligą ir kokiais per tai tampame.
Liga, kuri išlaisvina, apvalo, kuri apdovanoja ar kuri pasmerkia? O gal mes pasmerkiame tuos, kurie serga?
Galiausiai, tik nuo mūsų pačių požiūrio priklauso ar niūrią ligoninės palatą paversime žaliuojančiu parku...