Palangos „Grubiojo“ teatro „Kapinių klubas“- tai spektaklis apie moteris, apie jautrią ir tvirtą draugystę bei amžiną gyvenimo ir mirties prasmės ieškojimą. Prieš keletą metų viena po kitos trys vidutinio amžiaus moterys palaidojo savo vyrus. Skaudžioje akistatoje  su mirtimi jas jungia bendras netekties ir vienišumo jausmas. Jos dažnai kartu geria arbatą ir kiekvieną mėnesį eina į kapines aplankyti buvusių vyrų. Ši savotiška tradicija vienai iš moterų yra gyvenimo prasmės, pagarbos ir laimės simbolis. Meilė vyrui tapo visa ko pagrindu, o jos atsisakymas prilygtų visų švenčiausių jausmų paniekinimui ir išdavystei. Kitai apsilankymas kapinėse tėra savotiškas formalumas. Priešingai draugei, ji siekia ir toliau mėgautis gyvenimu, todėl perdėtai rūpinasi savo išvaizda ir aktyviai ieško naujo vyro. O trečioji yra kankinama didelių abejonių. Jos širdis tokia didelė, kad užtektų vietos ir mirusiam vyrui, ir galbūt naujai meilei. Tose pačiose kapinėse ji sutinka našlį, atėjusį aplankyti savo žmonos kapo. Regis, vienatvė įgriso abiem. Pažintis pamažu perauga į gražų romaną. Bet kaip į tai reaguos draugės?

Visa šita istorija „įvelkama“ į vintažo stilių, kuris, kaip kokybiškai ilgai brandintas vynas, atsispindi personažų jausmuose, elgsenoje, kostiumuose, interjero detalėse, pjesės sukūrimo laike.