Paroda „Unalive“ plačiąja prasme yra apie šiuolaikinę informaciją – jos pobūdį, turinį ir greitį. Konkrečiau – tai informacijos apie mirtį analizė, daugiau dėmesio skiriant ne pačiam mirties faktui, bet jos suvokimui ir vertinimui. Ekspozicija tematiškai skeliama į kelias dalis. Pirmojoje dalyje autorius domisi, kaip mirtis pateikiama informacinėje erdvėje. „Karo Ukrainoje pradžioje interneto platformas užplūdo neįtikėtinai atviri smurto ir mirties vaizdai, šokiravę visuomenę. Vėliau socialiniai tinklai tokius vaizdus pradėjo cenzūruoti ir blokuoti. Kadangi karo šokas palietė ir mane, pasidaviau impulsui reflektuoti tai, ką matau ir, nusipirkęs pigių flomasterių (vaikiška priemonė, esanti arčiau realybės nei aliejinis dažas), ėmiau paišyti karo scenas. Tiesiogiai karo netekčių nepatyriau, todėl piešiau per socialinių ir naujienų portalų filtrus. Šis procesas sukėlė minčių apie tai, kaip mes matome ir išgyvename masines žmonių žūtis svečiose šalyse. Patį žiauriausią karą stebime kartu su reklamomis, nuolaidų ir atostogų pasiūlymais. Tuo pačiu metu tai – ir tikra, ir netikra. Informacinėje erdvėje mirtis tampa hierarchiška ir selektyvi“.