Jeremio Biziuko „Sound of Tales in Bells“ yra performatyvi kompozicija, apjungianti menininko susidomėjimą dėvimų drabužių panaudojimu ir garso kartojimu. Viso performanso metu apsirengęs rankų darbo kostiumu ir naudodamas prie jo pritvirtintus varpelius, jis kuria išskirtinius garsovaizdžius. Vienintelė garsinė medžiaga yra varpelių skambesys, kuris pasirodymo metu yra moduliuojamas ir pamažu suformuoja pasikartojančio veiksmo akustinį kūrinį. Apribodamas savo kompozicijas šiais principais menininkas kuria performansą, tuo pat metu tiriantį tekstūras ir garsinėje, ir vaizdinėje kalbose.