Paulius Tamolė: „Pommerat „Raudonkepurė“ – apie mažą mergaitę, apie jos vienatvę. Ar mes, tėvai, susimąstome, kiek mūsų vaikai būna vieni, stokodami artimųjų dėmesio? Kaip vaiką veikia vienatvė? Koks apskritai vaikų ir tėvų santykis? Ką mes vadiname vaikų savarankiškumu? Ši pasaka kalba apie trijų kartų susitikimą. Čia bendrauja dukra, mama ir močiutė. Mūsų baimės, kompleksai arba nepažįstamieji – vilko „įkūnytas“ personažas. Visa tai slepiasi šiame autentiškame kūrinyje, kurio fabula atkeliavo iš „Raudonkepurės“ originalo. Pjesė labai švari: skaitydamas suvoki, kad parašyta tiek, kiek reikia. Kita vertus, ta lakoniška ir konkreti kalba suteikia didelę laisvę vaizduotei.
Auginu penkerių metų dukrą Elzę, ji yra mano Raudonkepurė. Idėjos ir mintys ateina stebint ją ir bendraujant su ja. Mažų mergaičių istorijos lieka tokios pat kaip ir brolių Grimmų laikais, tiesiog pasikeitė kontekstas. Apie jį ir bandysime kalbėti su žiūrovu per spektaklį.
Įsivaizduoju teatrą šeimai. Juk į vaikų spektaklius vaikai dažniausiai ateina su tėvais. Labai noriu, kad jiems visiems patiktų drauge teatre praleistas laikas. Informacijos amžiuje svarbu, kad teatre nors trumpam sustotų žaibu lekiantis laikas. Svarbu, kad ir po spektaklio būtų atrasta vieta ir laikas pratęsti bendravimą su vaiku, pasidalinti mintimis apie tai, ką jis matė, ką jautė, kaip suprato ir ko išmoko.“
* Dėmesio! Spektaklis yra interaktyvus, jo metu vaikai bus kviečiami piešti, todėl prašome iš anksto apsirengti tinkama apranga, kurios negaila netyčia ištepti.
