„Man labai nepatinka šitas žodis – apsivalymas. Man jis kažkodėl asocijuojasi su mirtimi. Nežinau kodėl. Bet tarsi kažkokia sąsaja, kaip kūno balzamavimas po mirties. Nežinau kodėl. Apvalymas, išvalymas... Kažkoks keistas žodis, nepatinka jis man. <...> Man tai – restauracijos procesas, kuris reiškia grįžimą į esatį: kas aš esu iš tiesų, kas yra įgimta, kas yra įgyta.“

Dalinai dokumentinis audiovizualinis performansas „Restore“ (liet. „atkurti“) – apie savęs paieškas ir grįžimą prie tikrojo „Aš“. Kiek aplinka veikia mus ir mūsų identitetą? Kiek mes patys, paveikti aplinkos, nesąmoningai keičiame, manipuliuojame savo tapatybes, toldami nuo autentiškumo, unikalumo, savasties? Aplinkos ir pačių lūkesčiai sau, reikalavimai, projekcijos sluoksnis po sluoksnio apaugina sienomis, kurios vis labiau slegia, spaudžia. Sienos tankėja, plečiasi, kalina tiek, kad pamirštame, kas iš tiesų esame. Kiek reikia laiko bei pastangų, kad tos sienos sudiltų, išnyktų?

Pasitelkdami dokumentinius vaizdo ir garso įrašus, performanso elementus, kūrėjai kviečia stebinčiuosius drauge analizuoti žmogaus tapatybės klausimus.