Panevėžio muzikinis teatras pristato antrąją jubiliejinio sezono premjerą – legendinį Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklą „Devynbėdžiai“. Spektaklis skiriamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui ir pirmojo miuziklo pastatymo (1974) Panevėžio dramos teatre 50 metų sukakčiai.
Aną pastatymą režisavo Vaclovas Blėdis, jame vaidino Juozo Miltinio išugdyti garsiausi Panevėžio dramos teatro aktoriai, scenografiją sukūrė Vitalijus Mazūras, choreografiją – Česlovas Žebrauskas. Didžiulio populiarumo sulaukęs spektaklis gyvavo iki 1986 metų.
Šiandienos „Devynbėdžius“ kuria perspektyvus jaunosios kartos režisierius Jonas Kuprevičius, pagrindinius vaidmenis atliks žinomi aktoriai ir dainininkai Jovita Vaškevičiūtė, Arminas Skirvainis (LNOBT solistai), Jurgis Jarašius, Alfredas Miniotas, aktoriai Mindaugas Ancevičius, Ramunė Degutytė, Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai, Panevėžio muzikinio teatro choro dainininkai ir orkestras. Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – Imantas Jonas Šimkus, choreografė – Vesta Grabštaitė, scenografas – Arvydas Gudas, kostiumų dailininkė – Kristina Kruopienytė, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis. Muziką Panevėžio muzikinio teatro orkestrui aranžavo kompozitorius Lukas Butkus, puikiai pažįstamos melodijos atgims nauju galingu orkestro skambesiu.
„Esu laimingas galėdamas prisidėti prie G. Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“ pastatymo Panevėžio muzikiniame teatre. K. Sajos tekstas mums kalba apie žmonių susvetimėjimą, savojo aš ir materialiosios naudos iškėlimą virš paprasčiausio žmoniškumo. Individas versus bendruomenė, savas versus svetimas, žmoniškumas versus žvėriškumas, Dievas versus stabas: kiekvienas žiūrovas išgirs tai, kas mūsų dienoms ypač aktualu. Tikiu, kad nuostabi G. Kuprevičiaus muzika ir K. Sajos tekstas šįkart skambės naujai“, – sako dirigentas Imantas Jonas Šimkus.
„Devynbėdžiuose“ pasakojama apie ramiai ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą. Anot spektaklio režisieriaus J. Kuprevičiaus, „šio kūrinio temos, susijusios su susvetimėjimu, žmoniškumo ir savanaudiškumo konfliktu, visada aktualios bet kuriuo visuomenės gyvenamu laikotarpiu“.
Spektaklis ne tik sujungia istorinį Lietuvos muzikinio teatro paveldą su šiuolaikinio teatro vizija, bet ir kviečia žiūrovus pasinerti į nuoširdžią, alegorijų ir netikėtų personažų kupiną pasaką suaugusiems.
