Ten, kur debesys ganos nakty,

Seka mama sapnelį tavo.

Užsimerk ir neverk,

Mik, užmik, saulele mano...

Jaukus ir šiltas, gal kiek per daug daiktais apkrautas motinos kambarys. Jame tarp įvairių formų bei spalvų nėrinių, daugybės dėžių ir saldžių pyragaičių su plikytu kremu vakarą leidžia motina Telma ir jos suaugusi dukra Džesė. Tik į įprastą ir atpažįstamą rutiną staiga įsiterpia Džesės žodžiai apie planuojamą savižudybę. Ši žinia tampa atskaitos tašku, priverčiančiu veikėjas su didesne atida pažvelgti vienai į kitą, iš naujo apmąstyti gyvenimą ir mirtį.

Vienos dalies tragikomiško spektaklio kūrėjos, narpliodamos šios keistos situacijos priežasčių grandinę, ieško būdų suvokti jautrius, kartais absurdo spalvomis nuspalvintus ryšius su pačiais artimiausiais. Spektaklyje žiūrovai kviečiami kartu mąstyti apie reikšmingą, bet dažnai taip ir neužduodamą klausimą – ar yra įmanomas dviejų žmonių atviras ir nuoširdus pokalbis, kai pagrindinė jo sąlyga yra pabandyti iš tikrųjų išgirsti vienam kitą?