Šv. Kotrynos bažnyčios ir buvusio benediktinių vienuolyno istorija prasidėjo prieš 400 metų, kai į Vilnių iš Nesvyžiaus atvyko pirma maža seserų grupelė. XVIII amžiuje bendruomenė išaugo į vieną didžiausių vienuolynų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tapo reikšmingu kultūros židiniu ir pastatė puošnią, baroko perlu laikomą Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią. Carinių represijų laikotarpiu vienuolynas sumenko, bet stebuklingai išvengė uždarymo ir liko vieninteliu veikiančiu katalikišku vienuolynu visame mieste. XX amžiaus pradžioje, būdamas ant išnykimo slenksčio, jis atgijo su nauja jėga. Antrasis pasaulinis karas ir sovietmetis atėmė iš benediktinių gimtuosius namus, pradangino ir išsklaidė turtus, lėmė vienuolijos skilimą – dalis seserų liko Vilniuje, dalis išvyko į Lenkiją. Tačiau Vilniaus benediktinės nepalūžo: abiejose šalyse jos sugebėjo atkurti vienuolinį gyvenimą, kur, brangindamos atmintį apie savo šaknis ir puoselėdamos autentiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais susiformavusias tradicijas, gyvena iki šiol. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) veiks iki  balandžio 23 d.