„Polyrabbit.Duplicate“ kūrėjų duetas – Darius Jaruševičius ir Ina Šilina – perleidžia filmų ir tapybos autorystę animaciniam veikėjui, kuriančiam dokumentines istorijas įvairialypiais tapybos pavidalais.
Polyrabbit.Duplicate – tai fikcinis monumentinės animacijos serialo „Polyrabbit.Duplicate“ herojus, kuriuo įkūnijamas šiuolaikinis medijų vartotojas, nesusiduriantis su fiziškai apčiuopiamomis žiniasklaidos naujienų srauto grėsmėmis, išorinį pasaulį patiriantis ir suvokiantis per socialinius tinklus. Triušis itin populiarus animacinių gegų veikėjas, animacijos figūra, seriale tapatinasi tiek su svarbiais pasaulio įvykiais, tiek su asmeniniu socialinių tinklų vartotojų turiniu. Tai nelyginant Protėjas, ankstyvasis graikų mitologijos jūrų dievas, keičiantis savo pavidalus. Polyrabbit.Duplicate išoriškai lieka tas pats, tik keičiasi jo pasaulio samprata, ideologija ir judesio bei emocinė plastika, jam susiduriant su vis kitais įvykiais.
Šioje parodoje „Polyrabbit.Duplicate” prisideda prie Klaipėdos krašto baltiškosios kuršių tapatybės atgavimo vizijos. Sugrįžę kuršiai užsiima būtais archaiškais verslais dabarties Klaipėdos kraštovaizdyje. Lygiai kaip ir atgimstanti aukštaičių gentis atkuria Visagino miesto ikiatominę tapatybę.
„Polyrabbit.Duplicate“ agresyviai ir drąsiai aproprijuoja animacinių filmų bendravaizdžius, įvaizdina kultūrinius memus, socialines realijas, arba neva savąsias patirtis paverčia komiksų pasakojimais.
Kita vertus, šių tapybos darbų komiksais, animaciniais filmais, iliustracijomis ar reklamomis nepavadinsi.
„Polyrabbit.Duplicate“ meninė praktika apima reprezentacijos įveikos problemą tapyboje ir audivizualiniame mene, kelia tapybos kūniškumo klausimus: ar tapybos kūnas lygu stačiakampio apibrėžtos/įrėmintos drobės kūnui?
„Polyrabbit.Duplicate” veikia kaip singuliarus tapybos taškas, pasižymintis dideliu kūno tankiu, kuris suryja paveiksluose vaizduojamą animacinių filmų, socialinių tinklų ikonografijos, šaržų ir kultūrinių figūrų iliustratyvumą, naratyvumą, reprezentaciją. „Polyrabbit.Duplicate“ tapybinėje praktikoje svarbus tapybos ir ironijos santykis, įvardinamas creepy (nejaukumą sukeliančiais =angl.) figūratyvizmu.
Polyrabbit. Duplicate atskiria gana emblemišką iliustratyvų vaizdinį, medijuotą tapybos, ir išskleidžia kartočių serijoje. Ekspresyvi ir brutali tapyba į save sugeria reprezentatyvųjį matmenį ir talkininkauja ironijai, kuri ardo paveiksluose fiksuotą vaizduojamų figūrų tapatybę ir reikšmę. Katastrofa parodoje suvokiama kaip neprognzuojamas tapybos materijos poveikis figūratyviam vaizdiniui, postuluotas filosofo Gilles Deleuze „Jutimų logikoje“, Francis Bacon‘o kūrybos analizėje.
Skaitmeninė katastrofa Polyrabbit.Duplicate kūryboje įvyksta animacijos vaizdiniui skaitmeninėje terpėje susiduriant su kilimų paviršiais, vėliau šią koliziją bandant perprasti materialiai. Animacinio vaizdinio projekcija ant kilimo tampa nenukopijuojamu modeliu, kurį siekiama „pertapyti”, kopijuojant ant itin tankios medžiagos – kilimo. Iš čia ir gimsta ironiškas Polyrabbit.Duplicate žvilgsnis į skirtį ir kartotę.
.
