Parodoje – trys pagrindiniai aspektai: dingusi geležis – fotografų ir tapytojų užfiksuoti nebeegzistuojantys geležiniai mažosios architektūros objektai, nematoma geležis – Vilniaus peizaže išlikę, bet retai dėmesį patraukiantys geležiniai militaristiniai, architektūriniai, skulptūriniai bei viešųjų erdvių objektai, įkvepianti geležis – tai meninė geležies ir Vilniaus jungtis, pasireiškianti šiuolaikinių menininkų kūryboje. Visi jie susipina tarpusavyje, sudarydami vientisą lauką, kuriame šiuolaikinio meno kūriniai atrodo kaip istoriniai artefaktai, o geležiniai daiktai ir objektai savo formomis nenusileidžia meno kūriniams. Šiame meniniame lauke – šiuolaikinė skulptūra iš geležies, grafikos atspaudai nuo Vilniuje rastų geležinių objektų, tapyti Vilniaus balkonai. Ir vėtrungių, stogelių, vartų fotografijos iš istorinio Vilniaus. Ir projektai miestui, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti. Geležis čia – nebe pagalbinis, o pagrindinis elementas. Militaristinės, gynybinės, skulptūrinės, architektūrinės istorijos pinasi į vieną pasakojimą, kuriame vis dar girdėti anas tolimas geležinio vilko staugimo aidas. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) veiks iki kovo 16 d.