Pickvibe
Image
1642518247-1626949929-Onegin-13-foto-D.Matvejev
1642518247-1626949969-Onegin-41-foto-D.Matvejevas
1642518248-1626949990-Onegin-63-foto-D.Matvejevas
1642518248-1626950011-Onegin-66-foto-D.Matvejevas
1642518248-1626950031-Onegin-71-foto-D.Matvejevas
1642518248-1626950052-Onegin-85-foto-D.Matvejevas
1642518248-1626950087-Oneginas-17-foto-D.Matvejevas
1642518248-1626950107-Onegin-113-foto-D.Matvejevas
bc2a800f5b40d4be5070ec4e999c052b
1642517878-1626855164-Onegin 70 foto-D.Matvejevas© (1)

Eugenijus Oneginas

Eugenijus Oneginas

Spektaklis

Kūrėjai

Režisierius

Jonas Vaitkus

Vaizdo projekcijų autorius

Vytautas Arlinskas

Režisieriaus padėjėjas

Algimantas Kvietkauskas

Režisieriaus asistentas

Leokadija Dabužinskaitė

Aktoriai

Vladimiras Lenskis

Telman Ragimov

Napoleonas (statula)

Александр Канаев

Stalinas (statula)

Юрий Щуцкий

Renginio aprašymas

 
„Tas, kas gyveno, kas galvojo,
 Negal neniekinti žmonių...“ 
(Ištrauka iš A. Puškino romano „Eugenijus Oneginas“. Antano Venclovos vertimas) 
 
Spektaklyje, pastatytame pagal Aleksandro Puškino eiliuotą romaną „Eugenijus Oneginas“, pirmą kartą Europoje skamba kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo specialiai šiam kūriniui parašyta muzika. Aktoriams šiame spektaklyje patikėtas ne tik eiliuotas A. Puškino tekstas, bet ir choro partijos, šokiai. 
 
Jambiniu keturpėdžiu arba vadinamosiomis „oneginiškomis strofomis“ parašytas romanas buvo publikuotas 1833-aisiais. Romano siužetinė linija visiems gerai žinoma: nuobodžiaujantis arogantiškas cinikas Eugenijus Oneginas atstumia jį pamilusią Tatjaną, o vėliau ir pats susilaukia tokios pačios lemties. Kūrinyje apstu filosofinių įžvalgų, autobiografinių detalių, iškalbingai vaizduojama carinės Rusijos visuomenė. Pasak rusų literatūros kritiko Visariono Belinskio, A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ – tarsi XIX a. pradžios Rusijos gyvenimo enciklopedija. 
 
„Eugenijui Oneginui“ S. Prokofjevas muziką parašė 1937-aisias A. Puškino 100-osioms mirties metinėms. Tąkart Maskvoje turėjusią įvykti premjerą cenzoriai pašalino iš repertuaro, o kompozitoriaus kūrinys ilgam dingo iš akiračio. Muzikos fragmentus S. Prokofjevas panaudojo kituose savo kūriniuose: „Pelenė“, „Karas ir taika“ etc. Pilnas kūrinys, atliekamas simfoninio orkestro, teatro scenoje pirmąkart suskambėjo tik 2012-aisiais JAV – tuomet aktorių skaitomą romano tekstą interpretavo šokėjai. 
 
2013-aisiais, minint 60-ąsias S. Prokofjevo mirties metines, per šio spektaklio premjerą Vilniaus senajame teatre muzika nuskambėjo pirmąsyk Europoje. 
„Kiekvienai scenai Vaitkus suteikia formą, įprasmina kiekvieną mizansceną, kiekvieną „užsklandą“ paverčia profesionalia, logiška, muziką naudoja ne dėl fono, prasmingai valdo šviesų partitūrą; tačiau negali nepajusti, kad statoma „opera-baletas“ tapo Onegino – vampyriško Don Žuano drama.“ (Daiva Šabasevičienė) 
 
Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais 
 
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos