Vytautas Kasiulis (1918 m. Simnas – 1995 m. Paryžius) pasaulio meno erdvėje išgarsėjo savita kūrybos maniera, pasižyminčia žaisminga formų stilizacija ir perteikimo metodu, kai iš tamsaus fono išnyra ryškių spalvų linijos. Tik pažvelgus iš toliau, lyg dėlionėje, linijos ima jungtis į vaizdus, atskleidžiančius autoriaus vaizduojamas realijas: lyrinius Švedijos peizažus, Paryžiaus gatvių architektūrines kompozicijas, gėlių prekyviečių ar kavinių scenas, cirko artistų, muzikantų ar motinos su vaiku figūras, dailininko dirbtuvių interjerą. Šie motyvai – jau gerai pažįstami Lietuvos žiūrovui, buvo nuodugniai pristatyti Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje, taip pat Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Anykščiuose, Alytuje, Simne ir kituose miestuose. Kasiulio tapybos, pastelės ir grafikos darbuose galime atrasti ir Biblijos pasakojimų – Adomo ir Ievos gundymo istoriją, Izaoko aukojimo sceną, Zuzanos ištikimybės saką, taip pat žydiškų motyvų – lyra grojantį karalių Dovydą, besimeldžiančius ar Torą studijuojančius žydus, Permaldavimo dieną vykstantį apsivalymo ritualą, smuiku griežiančius klezmerius. Dailininko kūrinių veikėjai grakščiai komponuojami miestų gatvių, gamtos ar interjero fone. Žydai ilgomis barzdomis, galvas pridengę nedidelėmis apvaliomis kipomis, plačiabrylėmis skrybėlėmis ar kailinėmis kepurėmis, vilkintys ilgais paltais meldžiasi, groja, šoka, bendrauja, prekiauja… Kraštiečių muziejuje (D. Bukonto g. 1, Zarasai) veiks iki  balandžio 22 d.