„Prieš studijuodamas aktorystę, tėtis svajojo tapti dailininku. Tačiau, prieš stojamuosius egzaminus, nuėjęs į tuometinį Dailės Institutą ir pamatęs kitų stojančiųjų atneštus darbus, saviškius suplėšė ir 1956 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos konservatorijoje. Ši paroda – lyg ilgai brandintas mūsų kūrybinis susitikimas. Tėčio ir mano.“ (Audrius Gražys) Parodoje – trys Audriaus Gražio tapybos ciklai: „Vieta N“, „Monotonija“ ir „Vandens DNR“. „Juos jungiantis pavadinimas „UŽŠALĘS ATSITIKTINUMAS arba DNR“  tiksliausiai nusako cikliškumą mano tapyboje, kuomet skirtingu laiku, priklausomai nuo aplinkybių, nusiteikimo, užfiksuoto vaizdo, garso ar emocijos, o gal ir nuo visų aplinkybių sumos, gimsta naujas darbų ciklas, o vėliau su naujomis patirtimis vėl grįžtama prie anksčiau pradėtojo.  Visų ciklų elementai keliauja mano darbuose lyg genetinėje grandinėje, kur kartais ima dominuoti vienas, o  kažkuriam laikinai atsitraukus laukti savo eilės, –  kitas.  Ir, nors nuolat  keičiasi dominantė,  – dedamieji nekinta . O atsiradus naujam ciklui,  prisijungia prie grandinės lyg užšalę atsitiktinumai, keliaujantys laike. O greta tėčio ekspozicijos  – įgauna dar gilesnę prasmę.“ (Audrius Gražys) Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) veiks iki gegužės 10 d.