Turtingas verslininkas atvažiuoja į pačią uosto rajono glūdumą, turėdamas aiškų tikslą – užbaigti savo gyvenimą. Tačiau nepažįstamasis jį ištraukia iš vandens, ir dabar šiame rajone gyvenantys vietiniai pareikalauja grąžinti viską, ko jiems patiems gyvenimas nedavė. Tai istorija apie žmones, kurie iš tiesų niekada neturėjo susitikti, tačiau susitiko – įsivaizduojamoje niekieno žemėje, egzistuojančioje visuomenės pakraštyje, kiekvieno pasaulio miesto pakraštyje.
Spektaklį režisavo vienas įdomiausių ir perspektyviausių jaunosios kartos režisierių Adomas Juška. Jo sukurti spektakliai kritikų nuolat minimi tarp įsimintiniausių teatro įvykių.
A. Juška debiutavo 2018 m. Valstybiniame jaunimo teatre spektakliu „Šveikas“ (pagal Jaroslav Hašek), ten pat sukūrė dar keturis spektaklius: „Fikcijos“ (pagal Jorge Luis Borges), „Miego brolis“ (pagal Robert Schneider), „Don Kichotas“ (pagal Miguel de Cervantes), „Guašas“.
„Man atrodo košmariška gyventi pasaulyje, kuriame viskas aišku, kuriame nelikę nieko naujo ar paslaptingo. Prisimenu, kaip daiktai, reiškiniai atrodė vaikystėje – fantastiški, nuostabūs, neaprėpiami. Pasaulis juk toks iš tikrųjų ir yra, tik žmogus užauga ir nebemoka jo matyti tikrame pavidale. Iš dvasinės tinginystės paslepiame jį po pažįstamumo šarvais. Sakome „žinau, kas tai yra“ ir taip žudome savo smalsumą. Menas – tai kalavijas, kertantis šiuos šarvus, iškeliantis į paviršių mus supančio pasaulio keistumą ir nepaprastumą.“
(Iš Teodoro Juciaus interviu su režisieriumi Adomu Juška, www.15min.lt)
