Raganosiai jau ir tavo mieste! Prisijunk prie progreso! 

Kokie jie greiti. Stiprūs. Monumentalūs! Neabejojantys. Logiški. O tu? Tu neegzistuoji, nes nemąstai. Pradėk mąstyti ir atsirasi. Tai daugiau nei kvietimas. Virsk raganosiu! Tik pažiūrėk, kaip gražiai jie baubia! Dainuoja ir šoka! 

Iš pradžių gal jie ir buvo mažuma, tačiau dabar – tikrai ne. Jų vis daugiau ir daugiau. Ten rasi ir saviškius. Tavo bendradarbiai ir kaimynai. Ten – visas elitas. Tavo vadovas, meras, svarbiausi influenceriai. Lengva kritikuoti iš šono, bet tiesa matosi tik iš vidaus, tik prisijungus. Juk matai, kas vyksta – realybė keičiasi akyse. Po daugybės krizių pasaulis yra neatpažįstamai pasikeitęs. Neatsilik nuo laiko. 

Tai koks bus tavo pasirinkimas? Ir toliau sėdėsi kavinėje? Dar vieną mažą? O gal prisijungsi? Bet ar tau pavyks? Ar visgi liksi paskutinis žmogus savo mieste? 

 

*** 

 

Ramią sekmadienio popietę tipiško prancūziško provincijos miestelio aikštėje įsikūrusioje kavinėje susirenka įvairių socialinių sluoksnių atstovai. Jie šnekasi apie savo gyvenimus ir apie politiką. Tos diskusijos padeda suvokti ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos problemas. Kavinės erdvėje veikėjai ne tik telkiasi, bet ir tolsta vienas nuo kito. Netikėtai miestelyje pasirodo raganosiai ir sugriauna įprastą gyvenimą, o haliucinacija tampa provokacija. 

„Raganosiai“ yra viena žinomiausių rumunų kilmės prancūzų dramaturgo Eugène Ionesco pjesių ir viena populiariausių XX a. komedijų. Nepaisant daugybės bruožų, būdingų absurdo teatrui, taip pat dramaturgo kūrybai, „Raganosiai“ laikomas vienu neįprasčiausių E. Ionesco kūrinių. Pjesėje vaizduojamas laipsniškas žmonijos virsmas raganosiais, taip metaforiškai perteikiant asmenybės žlugimą, žmogaus troškimą būti tokiu pat kaip visi, susilieti su mase. Dramaturgas dėmesį sutelkia į individą ir jo vietą visuomenėje, giliai žmoguje įsišaknijusį prasmės ilgesį. 

„E. Ionesco pjesę matau kaip šiuolaikinio pasaulio studiją. Keturiuose jos paveiksluose telpa šiandieninio pasaulio situacija: nesusikalbėjimas, nemėgstamo darbo turėjimas, kartu ir auganti baimė jo netekti, skirtinga realybės samprata, svarstymai apie populistinių idėjų skaldomą, vis radikalėjančią bendruomenę ir bandymai suvokti, kas gi yra žmogus ir žmogiškumas. Ar žmogus nėra atgyvena?“ – svarsto režisierius. A. Obcarskas. Jis sako, kad statydamas šią pjesę ketina atskleisti ne tik aktualiausius, bet ir komiškiausius „Raganosių“ niuansus.