Žiaurumas, blizgučiai, kelionės laiku, demonai iš pragaro, kenksmingos lesbietės ir menininkai kanibalai – tai tik dalis ingredientų, iš kurių sumaišytas naujausias režisieriaus Bertrand’o Mandico filmas. Savo subversyvioje fantazijoje jis imasi legendos apie Konaną Barbarą ir paverčia jį moterimi. Nepranokstama ir negailestinga karžygė prisimena savo gyvenimą, kartu su demonu šuns veidu vardu Raineris keliaudama per įvairiausias epochas (nuo priešistorinių laikų iki distopinio 9-ojo dešimtmečio Niujorkio) ir nuolat keisdama pavidalus.  „Barbarė“, nufilmuota nespalvota 35 mm juosta, su retais ryškių spalvų potėpiais atrodo taip, lyg būtų sukurta 8-ajame dešimtmetyje, paskui 9-ajame atrasta vaizdo kasetėje ir vėliau rodyta tik dūmų pripildytuose pogrindžio klubuose. Tai sinefiliška, juokinga, teatrališka ir kruvina Dieviškoji komedija, kurios pašėlęs ritmas ir vienas už kitą keistesni personažai puikiai pritaikyti žanrinių beprotybių gurmanams.