š principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
„Bet iš principo viskas baigsis gerai, šviesiai ir su viltimi“, - apie savo naujausią darbą sako aktorė Kristina Kazlauskaitė. „Principas“ - jos režisūrinis bandymas į didžiąją sceną kūrybiškai perkelti ir sujungti dvi rusų klasiko Antono Čechovo vienaveiksmes humoreskas „Meška“ ir „Piršlybos“. „Gal kišu nosį ten, kur man nederėtų. Bijau, drebu, bet kišu“, - besiruošdama premjerai jaudinasi K. Kazlauskaitė.
A. Čechovo ankstyvoji kūryba ne taip dažnai buvo statoma Lietuvos teatruose, tačiau ji išlieka aktuali, ironiška, joje atpažįstamos žmonių ydos, tuščios ambicijos ir kvailų principų susikirtimas su tikrove. „Ar jums atrodo, kad gyvenimas pasikeitė? O mūsų principai? Taigi viskas – tas pats! Keičiasi sistemos, technologijos, bet žmogus myli ir nekenčia, juokiasi ir verkia lygiai taip pat. Teatras mums leidžia į tai pažvelgti aštriau, ironiškiau ir kai kurias žmonių charakterio savybes išryškina iki absurdo“, - dalinasi mintimis K. Kazlauskaitė.
Nusiteikite 130 savo gyvenimo minučių praleisti, iš principo, su šypsena!
