Ernestos Žemaitytės judesio miniatiūrų vakaras "Metamorfozė", skirtas paminėti kūrėjos E. Žemaitytės dvidešimtmetį scenoje.
Kūrybos vakaro metu žiūrovai galės išvysti tris solo judesio miniatiūras, paklausyti autorines Lauros Stadalninkaitės dainas, išgirsti Eduardo Saprykino kurtas eiles.
E. Žemaitytės noro ir užsispyrimo kurti, būti scenoje, nesustabdo jokios gyvenimo kliūtys. Priešingai jos virsta dar didesne motyvacija ir įsilieja į sceninį vyksmą. Pirmojoje režisierių - choreografų Petro Lisausko ir Indrės Puišytės – Šidliauskienės kurtoje judesio miniatiūroje "Išsilukštenimas" vaizduojamas tarsi drovios, savimi nepasitikinčios asmenybės išėjimas iš komforto zonos. Ramią ir saugią vietą sunku palikti, baisu susidurti su nežinomomis kliūtimis, tačiau visada labai norisi išbandyti ką nors naują, nepatirtą. Nepažintas pasaulis kviečia ir vilioja, kartu drąsina atsiskleisti, nebijoti būti tokiu koks esi, priimti savo išskirtinumą.
Atroji miniatiūra, tai ištrauka iš ukrainiečių režisierių ir choreografių Innos Falkovos ir Marijos Bakalo spektaklio "Ar tau lengva?". Ši miniatiūra - tai gimimo, gyvenimo negalios įkaltame kūne istorija. Sunkus suvokimas, kad nesi toks kaip kiti lenkia žemyn, tačiau didžiulis noras gyventi verčia nesustoti, nepasiduoti, drąsiai pasitikti savo likimą.
Trečioji miniatiūra, kurią režisavo choreografė – šokėja Julija Strupaitė, tarsi apjungia iki tol matytą vyksmą į vientisą istoriją. Pirmieji nedrąsūs prisilietimai prie scenos, jos pažinimas, pasimėgavimas ir džiaugsmas būnant joje. Scenoje kaip ir gyvenime vyksta nuolatinis pasikeitimas, prisitaikymas, ėjimas per kliūtis. Gebėjimas atrasti pasitikėjimą savimi išlaisvina.
__________
Įtraukioji scenos menų platforma SERPANTINO LABORATORIJA, kurios tikslas – įgyvendinti lygias teises žmonėms su negalia dalyvauti kultūros kūrime.
