Pojūčių spektaklyje „Anykščių šilelio takais“ - garsais, skoniais, kvapais ir prisilietimais siekiame sužadinti žmogaus pojūčius. Čia vaizdai netenka galios ir savo vietą užleidžia vaizduotei. Spektaklio metu žiūrovams yra užrišamos akys, jie sodinami ant kėdžių ir valandą laiko jie paskęsta šilo pojūčiuose, pamiršę buities rūpesčius. Tai savotiška terapija ir meditacijos forma, kuri pasitelkus vaizduotę ir visus pojūčius, išskyrus regos, leidžia keliauti šilo takais, kvėpuoti medžių ir samanų aromatais, klausytis paukščių giesmių ir pasijausti kaip gamtoje, nepakilus iš savo kėdės.
A. Baranausko poema „Anykščių šilelis" - klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, jaunam žmogui atveria vis naujus prasmių ir meninių idėjų klodus. Pojūčių spektaklis skatina gilintis ir plėtoti pakankamai aštrią jauno žmogaus ir jį supančios gamtos ir pasaulio santykių temą. Spektaklio centre – gamtos ir joje egzistuojančios gyvybės smurto istorija, išvystyta tiksliai bei įtaigiai, atskleidžianti esmines priežastis, motyvus, kurie paskatino ir, kurie vis dar, skatina jauną žmogų griebtis kritinio mąstymo, bei kaip išsaugoti aplink save supantį pasaulį.
