Dvi jaunos poros savaitgalį leidžia nuošaliame miško namelyje – savo „šiaurėje“. Gimtadienio šventę sudrumsčia netikėta žinia apie staigią visiems bičiuliams savaip svarbaus žmogaus žūtį. Jie turi pasirinkti: susidurti su tikrove ir prisiimti atsakomybę už save ir savo artimą ar pasilikti begalinėje ir amžinoje „šiaurėje“ – svaigulio bedugnėje. Pamažu skleidžiantis sudėtingiems tarpusavio santykiams, ryškėja pagrindinės spektaklio temos – meilė, gyvenimas ir mirtis. Jos spektaklyje nagrinėjamos pasitelkiant mitologiją ir psichoanalizę, poeziją ir kūniškumą.
„12 gramų į šiaurę“ – naujausias 2019 metų „Auksinio scenos kryžiaus“ laureato Aleksandro Špilevojaus darbas, sukurtas kartu su Vilniaus mažojo teatro aktoriais ir elektroninės muzikos grupe „Black Water“. Tai spektaklis apie meilės, saugumo ir ryšio tarp žmonių paieškas. Ir apie mirtį, kuri visada šalia. „Šiuo spektakliu norėjau praverti suvokimo duris. Už jų yra labai daug meilės. Kiekvienas pjesės veikėjas turi savo meilės suvokimą. Bet ir mirties tema labai svarbi. Kaip išsaugoti meilę sau, žmonėms ir pasauliui akistatoje su mirties neišvengiamybe?“ – spektaklio suvokimo duris praveria dramaturgas ir režisierius Aleksandras Špilevojus.
Spektaklis „12 gramų į šiaurę“ daugiau kaip dviem valandoms nugramzdina į muzikos, šviesų, judesio, intensyvaus veiksmo ir žodžių tėkmę. Tačiau tuo pat metu jis kelia ir esminius egzistencinius klausimus, kviečia permąstyti savo vertybes ir pasirinkimus.
