Monospektaklis pagal O. Tokarczuk romaną „Bėgūnai“
Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk romanas ,,Bėgūnai“ – daugiasluoksnis kūrinys, kelionė laiku, pasauliu ir sąmonės klodais. Romano pavadinimas reiškia sentikių sektą, tikėjusią, jog nuo blogio apsaugo tik judėjimas, plaukimas prieš srovę. Romanas – tai lyg kelionė po išorinį ir vidinį pasaulius, kurie žmogui neišvengiamai reiškiasi savo fragmentiškumu. Tokarczuk nedemistifikuoja mąstymo ir pasaulio, o kaip tik nardina skaitytoją į paslaptį, patį pasaulio rūką, kuriame klaidžioja žmogus, ir taip daugiasluoksnis kūrinys reiškiasi tam tikra transcendentaline jėga, neatmetančia ir subjektyvybės reikšmės.
Neabejotinai egzistencinis tekstas įkvėpė skirtingų teatro kartų kūrėjus sukurti kamerinį spektaklį, kuriame tai būtų nagrinėjama per intymų vienos moters buvimą su savimi, bandant apčiuopti nuolat kintantį mąstymą, kuris, nors ir baigtinis, iki pat pabaigos neišvengiamai kinta, niekados nenutyla ir juda iš vieno taško į kitą. Tai vaizduotės kelionė per buities ir būties struktūras, stebint jas per mažą sąmonės objektyvą. Kaip rašo O. Tokarczuk, pasaulį įmanoma matyti tik fragmentiškai, kitokio nebus. Yra momentų, trupinių, laikinų konfigūracijų, kurios, vos susidariusios, bemat vėl suyra. Gyvenimas? Nieko tokio nematyti; matau linijas, plokštumas, kūnus ir kaip jie keičiasi laikui bėgant. O laikas atrodo lyg elementarus prietaisas smulkiems pokyčiams matuoti, mokyklinė liniuotė su paprastinta skale – joje viso labo trys padalos: buvo, yra ir bus.
Jonas Kuprevičius – jauniausios kartos teatro režisierius, 2023 metais baigė teatro režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Gintaras Varnas). Dar besimokydamas ketvirtame kurse, debiutavo su spektakliais „Baseinas. Be vandens“ (Kauno kamerinis teatras) ir „Camino Real“ (Juozo Miltinio dramos teatras). Šiuo metu jaunasis kūrėjas yra Jaunimo teatro programos „Black Box“ dalyvis, teatre reziduojantis režisierius.
