Choreografės Birutės Banevičiūtės „Pasaulio medis“ – sensoriškai draugiškas judesio spektaklis mažyliams, suteiksiantis jiems laisvės kartu su aktoriais tyrinėti judesius, kūno kalbą, scenoje esančius objektus. Spalvą ir formą keičiantys aktorių kostiumai bei scenografijos detalės spektaklyje kūdikius skatina judėti ir patirti atradimo džiaugsmą. O suaugusiems – tai neeilinė galimybė savo mažylius išvysti visai kitokioje – nekasdieniškoje, meninėje aplinkoje, kuri žadina vaikų vaizduotę, ugdo kūrybiškumą. Spektaklis be žodžių, tad judesiai čia tampa universalia kalba.

O gal manote, kad kūdikiams teatro nereikia, nes jie nieko nesupranta? B. Banevičiūtė siūlo atidžiau pažvelgti į mažylių suvokimo ir raiškos galimybes, atsisakyti stereotipinių nuostatų, ragina keisti požiūrį į visuomenės jauniausius.

Spektaklio dramaturgiją B. Banevičiūtė konstruoja pagal bendrą aktorių ir vaikų-žiūrovų veiksmą, o spektaklio idėja remiasi daugelio tautų mitologijoje aptinkamu pasaulio medžio vaizdiniu, kurio šaknys reprezentuoja praeitį ir požeminį pasaulį, kamienas – dabartį ir žemiškąjį būvį, o šakos – ateitį ir dangų. Lietuvių mitologijoje medžio apačioje gyvena žalčiai, ties kamienu – žmonės ir bitės, o šakose – paukščiai. Scenoje spektaklio metu abstrakčius įvairių formų ir faktūrų objektus aktoriai kūrybiškai transformuoja į mitologinius pasaulio medžio atributus, palikdami mažyliams erdvės patiems interpretuoti siūlomas idėjas.

„Nėra vieno teisingo atsakymo, ką kūdikiai turėtų suprasti ir kaip reaguoti spektaklio metu, visos jų reakcijos yra tinkamos ir priimtinos, tad mamos ir tėčiai gali atsipalaiduoti ir nesijaudinti, jei jų vaikutis daro kažką kitaip nei šalia esantieji“, – siūlo choreografė. B. Banevičiūtės teigimu, menas ir yra ypatingas tuo, jog leidžia žiūrovams mąstyti savaip, jausti savaip ir tuo džiaugtis.