Ši paroda – tai autorės tyrimų, susijusių su skulptūrinės formos keramikos raiška, kaip potencialo perteikti pojūčius, rezultatas. Savo kūriniuose menininkė ieško būdų, kaip vizualinį atstumą pakeisti fiziniu kontaktu su daiktu. Didžiausias dėmesys kreipiamas į lytėjimą, suteikiant galimybę atrasti daikto „antrąjį sluoksnį“, tikrąją, paslėptą prasmę, nes stebėjimas be prisilietimo parodo tik į išorinį apvalkalo paviršių. Eksponuojama erdvinių objektų grupė  – tai  „keraminės iliustracijos“, nulipdytos iš akmens masės molio ir kordierito, degtos alternatyviomis keramikos degimo technikomis. Nepermatomas, termiškai jautrus keramikos paviršius yra atskaitos taškas norint įtraukti žiūrovą. Šis intymus kontaktas, tiesioginis dialogas ir žmogaus rankų šilumos perdavimas atskleidžia tai, kas dažniausiai slepiama.