Antropoceno epochos vertybės gręžiasi į žmogaus sąžinę ir beda pirštu į žmoguje vis dar gyvą grobuonio instinktą. Ilgai klestėjęs gamtos išteklių pajungimas besaikiam vartojimui, žmogaus dominavimas gyvosios gamtos atžvilgiu ir jos kontrolė šiandien keičiami naujais pasakojimais apie žmogaus atsakomybę ir planetos ateitį. Jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrejaus Polukordo (g. 1990) paroda „Nežinomi grybai” kviečia pasinerti į paradoksų ir pokštų kupiną distopinę pasaką, nukeliančią į mišką, kuriame auga grybai. Įvairių šalių tautosakoje ir mitologijoje grybai pasižymi ypatingu statusu. Siejami su gamtos dvasiomis ir vaisingumu, taip pat su chtoniška mitine būtybe – velniu – ir jam priskiriamomis mirties bei pinigų sferomis. Dažnai grybai perteikiami kaip gyvos, net žmogiškos būtybės, pasirodančios ne visiems, o tik ypatingiesiems, apdovanotiems grybų laime arba sėkme. Visgi grybų karalystėje gausu ir neįprastų, nežinomų rūšių. Būdamas ne tik sėkmingas grybautojas, bet ir grybų kolekcininkas, A. Polukordas šioje parodoje supažindina su naujomis, invazinėmis grybų rūšimis, kurias pramoniniu būdu išauginome ir miške pasėjome mes patys.
