Jūs paklausite – kodėl ne vakaras? Ir būsite teisūs! Vakaras - tai tas laikas, kai nevalingai norisi užklysti į teatrą. Bet scena pilna muzikos, šviesų ir teatro magijos vakare, naktį – lieka tuščia! Ir tada ji tampa atvira praeičiai. Sako, naktį teatre galima išgirsti į anapusybę išėjųsių Didžiųjų Artistų balsus, praėjusių laikų žiūrovų ovacijas ir muziką…
Deja, spektakliai neturi išliekamosios vertės… Jie lieka tik juos mačiusiųjų atminty. Ir muzika yra tai, kas mums suteikia galimybę prisiminti spektaklius, kurie daugeliui iš mūsų pakeitė gyvenimą.
“Naktis teatre” – tai muzika ir dainos, su kuriomis susidūriau pats. Tai nemažas laiko tarpas -beveik ketvirtis amžiaus - nuo gyvenimo “Aukštyn kojom” iki “Brėmeno muzikantų”. Tai muzika, kurią, būdamas vaikas, jaunuolis, studentas, klausiau sėdėdamas ant Teatro laiptų ir mačiau joje save. Tai dainos, kurios niekada negavo galimybės patekti į rampų šviesą, bet turi tokį dramaturginį užtaisą, kad tiesiog prašosi į sceną. Ne tai kad prašosi… Jos persekioja, lenda pro langą, brukasi pro visus plyšius ir reikalauja būti išgirstos.
Ir, manau, ta naktis atėjo!
Dainos iš miuziklų “Meilė ir mirtis Veronoje”, “Ugnies medžioklė su varovais”, iš spektaklių “Amžinas geismas”, “Išėjau aš stotin”, “Taisyklė nr. 1 arba sapnuoti Vilnių draudžiama“, „Liūdonojo vaizdo riteris“ ir daugybę kitų mylimų spektaklių. O kur dar Andriaus Kulikausko, Tom Waits ir 4Non blondes dainos bei legendiniai spektakliai „Aukštyn kojom“ ir „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“.
