Anton Lukoszevieze – Vilniuje gyvenantis tarpdisciplininis menininkas, muzikas, kompozitorius, kurio praktikos ašimi dažnai yra fotografija. Antono kūryba apima ribines erdves ir kryžmines sroves tarp skirtingų medijų ir kontekstų, o pastaraisiais metais jos dėmesio centre buvo jo lietuviška kilmė. Parodoje eksponuojama didelė spalvotų chromogeninių piešinių serija, analoginės fotografijos, objektai, garsai ir kiti artefaktai, pristatomi naujausi darbai, tyrinėjantys vidinį laiką, vietas, atminties žemėlapius ir konceptualią muziką. „Ar prisiminimai turi spalvą, perspektyvą? Žemėlapiai – tai ženklai, formos, linijos, kontūrai, iliustruojantys geografinę vietovės tapatybę, tai tarsi vaizdas iš oro, atkuriantis realią vietą, kuri žmogui ant žemės atrodo visai kitaip. Tėvas man pasakojo, kad mano senelis prisiminė, kaip žiemą rogutėmis leisdavosi nuo kalvelės prie ežero šalia dvaro. Tai vienintelis prisiminimo pėdsakas, man likęs iš mano šeimos gyvenimo Lietuvoje. Jis įsirėžęs į mano atmintį: sniegas, dangus, vanduo, žemė.“ „