Lietuviškas perkusijos peizažas neįsivaizduojamas be Arkadijaus Gotesmano – vieno kūrybingiausių ir produktyviausių džiazo scenos atstovų. Tiesą sakant, ne tik džiazo. Arkadijaus polėkis neretai jį nuskraidina į teatro, poezijos ar kino erdves. Naujomis idėjomis kunkuliuojantis kūrėjas pristato naujausią savo projektą − „Muzika neegzistuojančiam baletui". Kamerinis solo pasirodymas – tai A. Gotesmano kūrybinio kelio atspindys, kuriame nepaprastai ryškius pėdsakų įspaudus paliko su baleto scena glaudžius santykius palaikęs kompozitorius A. Šenderovas, poetas R. Rastauskas, teatralai O. Koršunovas, E. Nekrošius, A. Večerskis, D. Michelevičute, L. Liandzbergis, ir kt. Tačiau į „Muziką neegzistuojančiam baletui“ A. Gotesmanas perkelia ne tik reminiscencijas apie šiuos bičiulius, bet taip pat subtiliai atskleidžia meilę perkusijos poezijai, o svarbiausia − meilę Vilniui. Miestui, tapusiam šio perkusijos aso namais ir vieta, kurioje gimė daugelis įsimintiniausių jo paties ir jo bičiulių kūrinių.

„Muzika neegzistuojančiam baletui“, talpinanti savyje asmeninius A. Gotesmano išgyvenimus, nėra vienmatis kūrinys. Perkusininko rankose atsidūrusios būgnų lazdelės bei šepetėliai primena grakščius baleto šokėjų ir balerinų judesius. Neegzistuojančiame balete lazdelių ir šepetėlių šokio aikštele tampa ne scena, bet perkusinių instrumentų paviršiai, kurių skleidžiamų garsų choreografija įžiebia klausytojo fantaziją. A. Gotesmanas, užuot bandydamas įteikti klausytojui aiškų naratyvą, naujausiame projekte kviečia pakilti išlaisvintos fantazijos sparnais ir susikurti savo asmeninį baletą.