Galerijoje rodoma instaliacija, kurioje menininkė kalba apie kultūrinę atmintį, praėjusį laiką, vertybių paieškas ir jų netektis. Autorė pateikia savo meninę interpretaciją, kaip išsaugoti, įprasminti sunaikinimui pasmerktas knygas. Instaliacijoje naudojamos senos knygos, kurių žmonės nebenori nei skaityti, nei turėti. Knygas menininkė įvelka į švarų baltą audinį, supakuoja, užsiuva, tarsi mumifikuoja ir „palaidoja“, tokiu būdu sukurdama atsisveikinimo su mirusiaisiais tradicijos paralelę. Instaliaciją papildo juodu pigmentu dengti tapybos darbai, primenantys gaisravietę ar ritualinio deginimo vietą. Pasak Tornau, idėja meninėmis priemonėmis įprasminti knygos „mirtį“ kilo atkreipus dėmesį į knygos reikšmės sumažėjimą, jos funkcijos kaitą, ypač paauglių ir jaunimo tarpe. „Žmonės nebeskaito knygų, literatūra neformuoja pasaulėžiūros. Tenka stebėti knygų nuvertėjimo, lėtos jų mirties ženklus. Dažnai  prie šiukšlių konteinerio randu išmestas knygas. Geriausiu atveju, jos paliekamos knygyne nereikalingų leidinių lentynoje ar knygų „inkilėlyje“. Man tai atrodo neteisinga, net šventvagiška. Istorijos bėgyje buvo laikotarpiai, kai knygos buvo naikinamos, kaip priešiškos ideologijos židiniai. Ir atvirkščiai – represinėmis sąlygomis draudžiamos knygos vaidino svarbų vaidmenį formuojant žmonių pasaulėžiūrą. Knyga galėjo nulemti žmogaus likimą, skatino mąstyti“ – teigia parodos autorė. Galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius) veiks iki vasario 16 d.